Хамфри Хантер - Vyru failai

Po trijų dienų B. susitiko su ja, ir jie pusvalandį praleido kartu. Sužinojo, kad ji linksma, daug juokiasi, mėgsta bendrauti. Atrodė, yra vilčių.

Tačiau B. laukė nemaloni staigmena.

Mergina užsiminė gyvenanti netoli sporto klubo, kuriame jie susipažino, tad B. paklausė, ar ji dirba kur nors netoliese.

– Ne, – atsakė mergina, – aš ką tik parvažiavau savaitei.

– Aha, parvažiavai. Iš kur?

– Iš universiteto.

B. vos nepaspringo.

Jam teko paklausti: „Kiek tau metų?“

– Dvidešimt vieni, o tau?

– Trisdešimt.

– Ak, – atsiliepė ji lyg niekur nieko.

B. negalėjo atsikvošėti, nes devyneri metai – didelis amžiaus skirtumas. Kai jis baigė mokyklą, jai buvo septyneri. O kai jis baigė universitetą, jai buvo likę pora metų iki mokyklos baigimo.

Staiga B. viltys žlugo. Jis nė nenutuokė, kad mergina tokia jauna. Būtų jai davęs mažiausiai dvidešimt penkerius. Ne todėl, kad būtų atrodžiusi vyresnė, nei yra iš tiesų, o dėl to, kad buvo tokia savimi pasitikinti, jog jam nė nedingtelėjo, kad jai tik dvidešimt vieni.

Jie išgėrė dar, ir B. nuotaika praskaidrėjo, nors jis vis primindavo sau, kokia jauna naujoji pažįstama. Galų gale mano draugas nutarė šį klausimą atidėti kitai dienai, ir pasimatymas užtruko iki ryto.

Keletą dienų po to B. jautėsi pakliuvęs į keblią padėtį. Jiedu smagiai praleido laiką, bet ji – dvidešimt vienų metų universiteto studentė. Ar derėjo su ja prasidėti?

Kodėl vyrai ir moterys yra skirtingi

Kitą vakarą aš pietavau su B. ir keletu draugų – bendraamžių vyrukų ir merginų. Jis papasakojo jiems apie tą studentę ir amžiaus skirtumo problemą, nes tikrai nežinojo, ką daryti. Vyrukai kvatojosi susiėmę už pilvų, o draugus turinčios merginos tik santūriai šypsojosi. Tačiau vienišės nesišypsojo. Viena jų piktai užsipuolė B.:

– Tu apgailėtinas, – tėškė jam. – Susitikinėk su bendraamžėmis. Vyrai, užmezgantys pažintis su daug jaunesnėmis merginomis, yra nevykėliai, nemokantys elgtis su brandžiomis moterimis.

Aš turbūt nesu labiausiai subrendęs žmogus pasaulyje, nes man tai pasirodė žiauru. Taip manė ir B., tad liepė merginai susikišti pyktį į savo vienišą sėdynę. Jei tik būtų norėjęs, tegu ir keikiamas, vis tiek būtų susitikinėjęs su dvidešimt vienų metų mergina.

Bet ko ta vienišė taip įsiuto? Kodėl taip įniršo, kad vyresnis vyras susitikinėja su jauna mergina?

Kodėl kerštas buvo saldus

Kiekvienas vyras, kada nors bendravęs su bendraamže, žino, koks jausmas apima sužinojus, kad ja domisi vyresnis .

Suvokus, jog varžaisi dėl šios nuostabios būtybės su tuo, kurį įveikti nėra jokios vilties, paširdžius sugniaužia bejėgiškumas ir savigaila atmiešta baimė. Taip, tu esi linksmas, tu ją dievini, tu sutari su jos draugais. Galbūt net turi automobilį ir neblogą darbą.

Bet jis vyresnis . Ir todėl savaime kietesnis už tave.

Tas jausmas tiesiog žudo. Jis sekina, kankina ir verčia jaustis apgailėtinais mažvaikiais. Net jei susiduriame su vyresniu vyru, už kurį esame visa pėda aukštesni ir išvaizdesni, tai nieko nereiškia. Jis vyresnis , todėl jis laimi, ir mes nieko negalime padaryti.

Turbūt skaudžiausią smūgį gyvenime patyriau, kai būdamas dvidešimties atsidūriau tokioje padėtyje. Mano varžovas buvo aštuoneriais metais vyresnis, kur kas turtingesnis ir turėjo daugiau gyvenimiškos patirties. Žinoma, jis neskyrė merginai tiek dėmesio, kiek aš. Jų nesiejo toks nuoširdus ryšys, koks siejo mudu. Aš tai žinojau, žinojo ir ji. Bet tai nieko nereiškė. Jis buvo vyresnis, ir man teko pasitraukti.

Tad kai ta vienišė užsipuolė B., kad jis, trisdešimtmetis, susitikinėja su dvidešimt vienų metų mergina, supratau jos pyktį. Toks pat bejėgiškas įniršis apima mus, vyrukus, kai mūsų bendraamžę nustveria vyresnis. Nesupratau tik, kodėl ji užjautė jauną „nekaltą“ merginą, pakliūsiančią į klastingo vyresnio vyro pinkles.

Dingtelėjo, jei šita pikčiurna pati būtų susitikinėjusi su keleriais metais vyresniu vyru, kai mes buvome dvidešimt dvejų ar dvidešimt trejų, būtų maniusi, kad draugauti su brandžiu žmogumi yra šaunu. Ji būtų pažvelgusi į mus iš aukšto ir pareiškusi: „Vyresni vyrai – daug vertesni. Jie – vyrai . O jūs – berniukai.“

Deja, brangute. Dabar viskas pasikeitė.

Aišku, garsiai to nepasakiau – nesu toks drąsus. Be to, nenorėjau būti apipiltas gėrimu. B. nepasidrovėjo jai atsikirsti, todėl buvo aplietas puse stiklinės „Pinot Grigio“.

B. priima sprendimą

Tą vakarą B. neapsisprendė, ar jam toliau bendrauti su dvidešimt vienų metų mergina, ar ne. Po kelių dienų mudu susitikome, ir jis paklausė mano nuomonės. Mačiau, kad mergina jam patinka, todėl daviau jam tokį patarimą, kokį ir jis man būtų davęs, jei būčiau atsidūręs tokioje padėtyje.

– Išvardysiu penkias priežastis, dėl kurių pasitraukti būtų kvaila, – pasakiau. – Pirma: jai dvidešimt vieni, o tau patinka karštos merginos. Antra: visi draugai tau pavydės. Trečia: ji jauna, todėl nesistengs tuoj pat tavęs suvystyti. Ketvirta: nutraukdamas santykius, parodysi, kad pasidavei bendraamžių spaudimui, ir būsi nevykėlis. Penkta: ji studentė, todėl nereikalaus, kad leistum daug pinigų jos reikmėms. Taigi, nemažai laimėsi.

Tai buvo argumentai „už“. Paprašėme poros draugių pateikti argumentus „prieš“.

Pirma, merginai iš saunos rūpi, kaip grąžinti studijų paskolą, o B. dirba normalų darbą, tad kas tarp jų bus bendro? Nieko, tikino jos. Antra, jos draugai gal ir malonūs, bet jiems irgi dvidešimt vieni, tad jie irgi moka paskolas ir lanko paskaitas, o B. draugai dirba ir mąsto apie šeimą ir vaikus. Kaip bendraus žmonės, priklausantys skirtingoms amžiaus grupėms? Ar nebus kaip sumaišius aliejų ir vandenį? Galų gale viena mergina juokais pavadino studentę „vaiku“. Tai išgirdęs B. net sudrebėjo.

Kitą dieną jis apsisprendė.

Viena draugė telefonu paklausė: „Sveiki, ar čia B., pagarsėjęs pedofilas?“

Tą akimirką žlugo visos viltys, kad tarp B. ir dvidešimt vienų metų merginos užsimegs rimtesnė draugystė. Šiokį tokį spaudimą jis galėjo pakęsti, bet tikrai nesirengė tapti visos kompanijos pajuokos objektu.

Aš manau, kad B. padarė klaidą. Apie studentę jis šnekėjo ne vien nešvankybes, – šito galima tikėtis iš vyro, susitikinėjančio su gerokai jaunesne mergina. Jis papasakojo ir apie tai, kiek daug jiedu juokėsi ir kaip puikiai leido laiką kartu. Seniai nebuvau girdėjęs taip jo kalbant apie merginą, tad, mano nuomone, mesti ją buvo mažų mažiausiai gėda, nes atrodė, kad jų bendravimas išsirutulios į rimtus santykius. Tačiau sprendė jis.

PASLAPTIS

Vyrams rūpi, ką jų draugai, ir vyrai, ir moterys, mano apie juos ir jų sprendimus. Draugų pritarimas jiems itin svarbus.

Ką manau apie knygas

Taisyklės ir Žaidimas

Skaitydama paskutines dvi istorijas sužinojote, kad vyrai įvairiai užmezga pažintis su merginomis. Tai nenuostabu – nėra vienodų vyrukų ar merginų. Skirtingos merginos skirtingai reaguoja į tuos pačius bandymus.

Štai kodėl knygos Taisyklės ir Žaidimas mane taip nervina.

Iš esmės Žaidimas aiškina vyrukams, kaip atrodyti linksmiems, įdomiems ir moko užkariauti merginas. Tačiau, mano supratimu, ši knyga tik padeda jiems naudotis merginomis, kurios arba menkai save vertina, arba per jaunos ir įklimpsta į purvą. Taisyklėse merginoms liepiama būti ne per daug atviroms ir sunkiai prieinamoms, bet iš tikrųjų jos mokomos prisivilioti nepatikimą vyruką ir apvynioti jį aplink mažąjį pirštelį.