Хамфри Хантер - Vyru failai

Trečias, jis galėjo ją laikyti dabartinės merginos, kurią ketina palikti, pakaitalu. Taip elgiasi vadinamosios beždžionės (jos nepalieka savo vaikino ar merginos, tartum beždžionė, šokinėjanti nuo vienos medžio šakos ant kitos, už kurios galėtų užsikabinti). Tai ne itin romantiška ir vargu ar merginai iš traukinio baigsis laiminga partneryste, nes yra tikimybė, kad vyras ją paliks, suradęs kitą patrauklią merginą („šaką“).

Ketvirta, jis netikėtai galėjo pajusti stiprius jausmus merginai iš traukinio, nors iki tol buvo laimingas su savo mergina. Šiuo atveju įmanoma – ne tikėtina, o tiesiog įmanoma, – kad jis ir mergina iš traukinio gyvens kartu ilgai ir laimingai.

Atvirai kalbant, neturiu supratimo, kaip ši istorija baigėsi. Bet tikrai žinau, kad paskutinis variantas, kurio mergina iš traukinio labiausiai nori, mažiausiai tikėtinas. O viltis, kad jiedu gyvens kartu ilgai ir laimingai, dar menkesnė.

Kaip mergina galėjo žinoti, kas dedasi jo galvoje? Niekaip. Tad ką jai reikėjo daryti? Atsakymas paprastas – neprasidėti su merginą turinčiu vyru.

Kas dėjosi jos galvoje

Paprastai į tokias situacijas žiūriu taip – vyras yra grobuonis, mergina – auka. Aišku, ne visuomet merginos tokios jau nekaltos, bet mano patirtis rodo, kad dažniausiai vyrai gviešiasi svetimo torto gabalėlio – šiuo atveju merginos. Tad šis atvejis atrodė išskirtinis, nes dar nebuvau matęs tokios grobuonės. Tiesiog iki tol nebuvau su tuo susidūręs.

Ieškodamas moteriško patarimo, papasakojau šį atsitikimą vienai draugei. Ji pasakė, kad merginos iš traukinio elgesys yra visiškai normalus. Priblokštas atkirtau, kad dar nebuvau susidūręs su tokia medžiokle, ką jau kalbėti, kad pats nesu tapęs jos objektu ir kad man tai sunku suprasti.

– Tu nesupranti moterų, – pareiškė ji, o paskui erzindama pridūrė: – Šitą vienintelį dalyką tau dar teks suprasti.

Nuostabu, pamaniau. Šios vertingos informacijos laukiau seniai, nuo tada, kai būdamas keturiolikos pirmąsyk susidūriau su mergina – negalėjau išlementi žodžio, kamuojamas hormonų audrų ir siaubingos baimės. Pagaliau viskas bus aišku. Taip susijaudinau, kad vos neišpyliau kavos.

– Štai kas, – tarė draugė. – Vienintelis dalykas, kurį turi suprasti apie moteris, – kad niekada jų nesuprasi.

Kartais neišmanau, kodėl tiek daug visko imu į galvą.

Mergina iš traukinio – apibendrinimas

Manau, mergina iš traukinio save laikė gudria. Tačiau iš tiesų ji rizikavo skausmingai nukentėti. Nes kad ir kaip apdairiai būtų elgusis, nuo jos nepriklausė, kuris iš keturių variantų išsipildys. Tik vienas buvo jai palankus, o kad jis išsipildys, mažai tikėtina. Ne neįmanoma, bet mažai tikėtina.

Palaikau protingą merginų iniciatyvą viliojant vyrus, tačiau nederėtų vilioti jau turinčių partneres. Ne todėl, kad man atrodo nepriimtina nuvilioti kieno nors vaikiną ar merginą, o dėl to, kad toks elgesys retai kada gerai baigiasi. Nei vyrui, nei jo merginai, nei vilioklei.

Tai svarus argumentas, pateiktas ankstesnėje pastraipoje. Paaiškinsiu plačiau.

Jei koks nors vyras mėgintų nuvilioti nuo manęs Šarlotę, nenudžiugčiau. Tikriausiai norėčiau tvoti jam kumščiu į nosį. Arba dar labiau įskaudinti. Bet jei jis stengtųsi ją nuvilioti todėl, kad yra beviltiškai įsimylėjęs, suprasčiau. Jei norėtų ją tiktai sugundyti, jam tektų nušokti nuo labai aukštos uolos (aš jį net pastumčiau). Bet įsipainiojus meilei viskas pasikeičia. Negali smerkti žmogaus, kad atskleidė mylimajam savo jausmus.

Aš įsitikinęs, kad Šarlotė nenorėtų manęs palikti (nebent dėl Džonio Depo arba – galite patikėti? – Bilo Murėjaus). Tada man būtų geriau, kad ji negaištų.

Štai kaip nuobodžiai ir ilgai įrodinėjau, kad meilėje ir kare visos priemonės geros.

Ką jau kalbėti apie dorovę, bet atminkite, kad persekiodami jau įsipareigojusį žmogų labiausiai nukenčiate patys. Prieš daugelį metų išmokau skaudžią pamoką, nes prasidėjau su mergina, turinčia vaikiną. Tada mano širdis buvo sudaužyta į šipulius.

Prieš penkiolika metų, kai dar nė neįtariau pasaulyje gyvenant merginas X. ir Y., kai dar nebuvau rimčiau nukentėjęs, užmezgiau su mergina trumpą, gana nekaltą romaną – laikėmės už rankų, bučiavomės, glėbesčiavomės. Po poros savaičių paprašiau jos palikti savo vaikiną, nes aš dėl jos pamečiau galvą.

Bet ji nesutiko, ir aš buvau pritrenktas. Sykiu praradau vieną artimiausių savo draugų ir mylimąją. Sakau jums, jaunam vaikinui tai stiprus smūgis.

Bet ir ateityje aš baisiai klydau.

Baisioji Klaida – pirma dalis

Turėjau labai gerą draugę, su ja kartkartėmis nueidavome kur nors išgerti. Mudu daug kalbėdavomės ir dažnai susirašinėdavome elektroniniais laiškais. Ji mane išklausydavo, buvo maloni ir nuoširdi. Regis, neturėjo jokių trūkumų. Ji buvo išvaizdi.

Tačiau tai buvo tik draugė. Ji turėjo vaikiną, su juo gyveno, tad atrodė, kad mūsų jausmams nelemta įsiliepsnoti. Jau ilgą laiką mudu siejo tik platoniška draugystė.

Kartoju: ji turėjo vaikiną ir su juo gyveno.

Ir tai viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios nedera sukti žmogui galvos. Tiesą pasakius, stengiuosi sugalvoti dar svarbesnę. Gal tai, kad moteris ištekėjusi ir turi vaikų arba yra žudikė maniakė, siekianti išgarsėti papjaudama vienišą vyrą.

Bet aš buvau vienišas, o mano gyvenime žiojėjo praraja, vadinama prisirišimu. Draugė buvo man gera, ir mudu ėmėme vis daugiau laiko praleisti kartu. Nepamirškit, ji buvo tikrai patraukli.

Tad pabučiavau ją.

Vėliau supratau baisiai suklydęs.

Tik vėliau suvokiau, jog elgiuosi kvailai ir jog ši mergina – mano Baisioji Klaida.

Su Baisiąja Klaida susitikinėjome maždaug mėnesį – romantiškai, neteisėtai, jaudinamai ir aistringai. Kelias pirmąsias savaites visiškai negalvojau apie jos vaikiną. Teisindamasis pasakysiu, kad nebuvau akyse jo matęs. Gal jei būčiau jį pažinęs, matęs jo veidą, girdėjęs balsą, viskas būtų susiklostę kitaip. Bet nesusiklostė, nes mudu nesusipažinome.

Susidėdamas su drauge elgiausi kaip paskutinis kvailys, bet ką darytumėt, manimi dėtas? Nesistengtumėt vilioti seksualios, mielos ir tikrai to norinčios merginos, savo artimos draugės? Iš tiesų neturėjau jos vilioti. Bet gyvenimas nėra toks paprastas, ir ne visada lengva priimti protingus sprendimus. Ypač kai esi vienišas, veiklus vyras, trokštantis bučinių ir glamonių.

Tą mėnesį praleidome puikiai, ir aš nejučia ėmiau klausti savęs, ar mūsų romanas gali peraugti į rimtą draugystę.

Tačiau netrukus man ėmė aiškėti, kad mes iškrėtėme didelę ir pavojingą nesąmonę. „Hamfri, iš to nieko neišeis. Ji apgaudinėja mylimą žmogų. Ar norėtum būti su tokia mergina? Ar norėtum pats būti toks?“

Atsakymai į abu klausimus buvo neigiami. Bet aš nepaklusau vidiniam balsui.

Vieną vakarą išėjau linksmintis ir susipažinau su kita mergina. Neturėjau tikslo ką nors suvilioti, bet praleidau su ja naktį, ir netrukus į Baisiąją Klaidą ėmiau žiūrėti kitaip.

Kodėl vyrai tampa laimingi

Kiekvienas vyras labai gerai žino, kad esama laimingų vakarų – tuomet jis išnaudoja savo sėkmę iki galo. Galbūt padeda suskeltas juokelis arba užburiantis šokis. Arba net marškiniai. Priežasčių gali būti daugybė.

Tačiau tas vakaras buvo kitoks.

Kartais vyrai tampa laimingi susidūrę su mergina, kuri dar nė neiškėlusi kojos iš namų nutarė, kad trauks ieškoti nuotykių.

Iš pradžių žinojau, kad vakaras bus toks. Nesijaudinau, nes ketinau tik patirti malonumą kaip vienas pažįstamas, kurį pavadinsime Džonu.