Хамфри Хантер - Vyru failai

Net jei mergina jam buvo nebeįdomi, vargu ar ji galėjo prisidirbti labiau, nei jau prisidirbo.

Išmoktos pamokos

Kaip jai reikėjo elgtis? Norėdama išvengti pažeminimo, mergina pirmiausia turėjo nesitempti vyruko į namus.

Iš esmės permiegoti su vyruku per pirmą pasimatymą nėra blogai, bet jei jūsų tikslas – užmegzti ilgalaikius santykius, per anksti puolusi jam į glėbį galite prisidaryti rūpesčių.

Ta mergina pasirinko netikusį sprendimą. Ji nebevaldė padėties, todėl prarado vyruką.

Bet istorija nebūtinai turėjo baigtis šitaip. Iš tikrųjų dar ne viskas buvo prarasta netgi po to, kai jinai išspyrė jį lauk. Jei kitą dieną būtų jam paskambinusi, atsiprašiusi ir paklaususi, ar negalėtų nupirkti jam išgerti, jis gal būtų atsakęs: gerai, susitikim. Ji būtų gavusi antrą progą.

Aš ir vėl vienas

Bet kuriam vienišam vyrukui, ką jau kalbėti apie tą, kurio santykiai su drauge nutrūko neseniai, susipažinti blaiviam yra vienas didžiausių gyvenimo iššūkių. Ką jai pasakyti? Ir kaip oriai pasitraukti atstumtam? Abiem atvejais, kai likau vienišas po kelerių metų draugystės su mergina X. ir mergina Y., neturėjau apie tai supratimo.

Tačiau turėjau slaptą ginklą – B.

B. – vyrukas, kuris ne kartą bus minimas šioje knygoje. Jis yra geras mano draugas, bet daro man blogą, labai blogą įtaką. Šis tipas daug geria ir turi visą moterų viliojimo arsenalą, kuriuo naudojasi bet kur ir bet kada – dieną ar naktį. B. per savaitę susipažįsta su keliomis moterimis, kartą permiegojęs, tuoj pat praranda susidomėjimą ir ieško kitos. Tai tipiškas mergišius, blogiukas iki kaulų smegenų, neketinantis kurti šeimos ir surimtėti.

Jis tikrai nėra koks nedorėlis – tai mano draugas, mielai pasisiūlęs pasidalyti patirtimi ir mintimis, tikėdamasis, kad tai man pravers rašant knygą, tačiau tikrai nenorėčiau, kad mano seserys su juo susitikinėtų. Tokius vyrus turėtumėte atpažinti, perprasti ir vengti.

Beje, jei ką darau ne taip, dėl to kaltas B., o ne aš.

Prašau to nepamiršti.

Kad ir kas tai būtų, mane privertė B.

B. turi paprastą būdą apsukti merginoms galvas susipažindamas. Naudojosi juo daugybę kartų ir prisiekinėja, kad yra veiksmingas. Būdas paprastas: pamatai išvaizdžią merginą, atsipalaidavęs šypsodamasis prieini, pažvelgi jai į akis ir iš lėto sakai: „Atsiprašau, tu be galo žavi.“ Lukteli, kol mergina nusišypso, parausta ir priduri: „Jei tu dar neįsipareigojusi, labai norėčiau pakviesti tave išgerti.“

Pasiseka, jei ji atsako: „Taip, būtų nuostabu“, judu apsikeičiate telefono numeriais, ir tiek. Net jei mergina turi vaikiną, pasijunta kaip ant sparnų, nes nepažįstamasis mano, kad ji žavi, o tu svaigsti nuo žinojimo, jog privertei ją nusišypsoti. Abiem gerai – ir jai, ir tau.

Taigi nutariau išmėginti šį būdą.

Visiška nesėkmė

Vieną ankstyvą ketvirtadienio vakarą Londono metropolitene pamačiau žavią tamsiaplaukę. Stovėjome gana arti vienas kito, ir kai susidūrus mudviejų žvilgsniams ji nusišypsojo, mintyse ėmiau kartotis B. pamoką.

Porą kartų nusišypsojusi ji netrukus išlipo iš traukinio dviem stotelėmis anksčiau, nei reikėjo lipti man. Iškart nutariau nepraleisti progos.

Laimė, peronas buvo beveik tuščias, tad jei kas, niekas nesužinos apie mano nesėkmę.

Patapšnojau merginai per petį, ji atsigręžė ir nusišypsojo. Giliai įkvėpiau ir atsargiai pasakiau atmintinai išmoktus stebuklingus žodžius. Jie nuskambėjo įtikinamai. Pasijutau be galo laimingas.

Mergina išjungė „iPode“, išsiėmė ausines ir man teko pakartoti žodžius.

Buvau priblokštas: šįkart jie nuskambėjo siaubingai. Kai nutilau, mergina apdovanojo mane kerinčia šypsena ir tarė: „Atleiskite, aš turiu draugą. Bet ačiū.“

Atsakiau, kad jos draugui labai pasisekė (neįstengiau sugalvoti nieko kita – B. nepaaiškino, kaip elgtis tokiu atveju), ir mergina nuėjo palikusi mane sugniuždytą.

Visiškai sugniuždytą? Ne.

Priėjusi perono galą (man teko laukti kito traukinio – dar viena nesėkmė), ji atsigręžė, pamojavo ir nusišypsojo miela, spindinčia šypsena. Tą akimirką supratau, kad net jeigu žodžiais viską sugadini, kaip sugadinau aš, toks netikėtas poelgis gali bent jau praskaidrinti dieną.

Ar dar kada nors mėginau šitaip susipažinti su moterimi?

Ne – išdidumas neleido.

Užkalbinimo būdai ir įspėjamieji ženklai

Susipažinti su mergina taip kaip Londono metropolitene man buvo labai neįprasta. Ne mano stilius. Vyrus galima suskirstyti į dvi kategorijas: tuos, kurie baiminasi gauti neigiamą atsakymą, ir tuos, kurie jo nebijo. Aš visuomet bijojau.

Tie, kurie nesibaimina būti atstumti, negaišta laiko laukdami, kol mergina užmegs akių kontaktą ir droviai nusišypsos. Jie iškart eina prie reikalo, vos išvydę potencialų grobį. Jei mergina atsisako bendrauti, ne bėda. Jie tiesiog apsisuka ir ieško kitos dėmesio vertos merginos, o pirmajai antros galimybės nebesuteikia.

B. daro taip. Naktiniame klube nusižiūrėjęs gražią merginą, prieina ir sako: „Labas, man patinka tavo bateliai. Ar galėčiau sužinoti dydį?“ Net jeigu ji jam mesteli kupiną pašaipios paniekos žvilgsnį ir pasiunčia toli toli, jis šypsodamasis pasitraukia ir ima žvalgytis kitos. Kaip jis nuolat taip sugeba, nežinau. Bet sugeba. Jis net turi moto: „Geriau pabandyti ir patirti nesėkmę, nei išvis nebandyti“ ir pasitelkia jį pristigęs drąsos. Tiesa, ne taip jau dažnai, nes jam velniškai sekasi.

Bijantieji būti atstumti – jų kur kas daugiau – šitaip nesielgia. Mums reikalingas merginos padrąsinimas, ženklai, rodantys, kad turime šiokių tokių šansų, kol dar su ja nepasisveikinome. Šypsena ir malonus žvilgsnis, skatinantis pagalvoti: „Manau, aš jai tiksiu.“

Nelaikau savęs drovuoliu, bet, palyginti su B., atrodau lyg koks lepšis. Nors tikrai toks nesu.

PASLAPTIS

Jei vienišas vyrukas mato išvaizdžią merginą, bet nesiartina, jis bijo būti atstumtas. Tai vienintelis galimas paaiškinimas.

Mes tikrai nesame drovūs

Kad tai įrodyčiau, papasakosiu dvi istorijas. Pirmoji yra apie mane, ji, kaip ir atsitikimas Londono metropolitene, nutiko per šešis mėnesius tarp dviejų draugysčių. Laukiau eilėje prie bankomato greta naktinio klubo, į kurį ketinau eiti, ir pamačiau ant žemės dvidešimties pensų monetą. Pakėliau ir apsidairiau. Už manęs stovėjo daili brunetė. Padaviau jai monetą, sakydamas, kad ji atneš man trokštamą sėkmę. Mudu ėmėme kalbėtis, paskui keletą savaičių susitikinėjome. Gražus poelgis, pamaniau. Tąkart buvau kiek išgėręs ir atsipalaidavęs. Bet vis tiek gražus poelgis.

Kita istorija yra apie B. Jis sporto salėje su draugu varžėsi, kuris pakels sunkesnį svorį, ir pralaimėjęs nutarė paplaukioti baseine. B. pliuškenosi, ir jam jau darėsi nuobodu, bet iš persirengimo patalpų išėjo mergina su bikiniu. Ji šoko į baseiną, porą kartų mostelėjo rankomis ir išnėrė visai šalia mano draugo. Išlipusi iš baseino nusišypsojo jam. B. pamatė, kad ji labai graži, o sudėta lyg kokia aktorė iš „Gelbėtojų“ (tai jo žodžiai, ne mano). Mergina lėtai nužingsniavo į sauną.

B. palaukė porą minučių ir nusekė jai iš paskos. Atidaręs duris, nieko negalėjo įžiūrėti (sauna buvo pilna garų), todėl tarė: „Žinau, kad čia kažkas yra, bet nematau jūsų, todėl atleiskit, jei netyčia atsisėsiu ant kelių.“ Mergina nusijuokė, ir jie truputį paplepėjo, kol B. pasidarė per karšta.

Paskui jie nuėjo išgerti kavos, ir mergina jam davė savo telefono numerį.