Хамфри Хантер - Vyru failai

17. Būkite gerai nusiteikusi ir patenkinta savo gyvenimu. Netvirtinkite, kad jis tobulas (taip nebūna), bet nesiskųskite savo darbu, oru, ir taip toliau.

18. Nesigirkite, kokia nuostabi esate, ir nebūkite pernelyg agresyvi. Tai pasimatymas, ne rungtynės.

19. Prieš pasimatymą neprisigerkite. Apskritai vyrukai geria daugiau nei merginos, tad jei jau taip pradėjote, galite pakliūti į bėdą.

20. Per pasimatymą nepiktnaudžiaukite svaigalais. Kodėl – ir taip aišku.

21. Valgykite. Parodykite turinti apetitą. Nesugadinkite įspūdžio, kurį stengiatės padaryti. Nevalgančios merginos – neseksualios.

22. Nekalbėkite apie savo „eksus“ ir neklausinėkite apie jo. Per pirmąjį pasimatymą siekiate užkurti romantikos ugnį, o kalbos apie „eksus“ užgesins blykstelėjusias kibirkštis tartum kibiras šalto vandens.

23. Būtinai pabučiuokite jį atsisveikindama, jei jis jums patinka ir to norite. Bet tuo ir apsiribokite. Nevažiuokite su juo namo. Kartoju: JEI VYRUKAS JUMS PATINKA, NEVAŽIUOKITE SU JUO NAMO PO PIRMOJO PASIMATYMO.

24. Tegul jis trokšta daugiau. Jeigu jau vėlu, o jūs puikiai leidžiate laiką, nebijokite išsiskirti čia ir dabar. Metas namo, nors ir kaip smagu jums būtų. Palikite jį, jei norite vėl pamatyti. Taip padidinsite tikimybę, kad jis jums paskambins.

25. Negalvokite apie antrą pasimatymą, kol negrįžote iš pirmojo. Vadovaukitės mano patarimais, ir tikimybė, kad įvyks antras pasimatymas, nepaprastai išaugs. Jaudindamasi dėl antrojo pasimatymo per pirmąjį, įsitempsite ir nepajusite jokio smagumo.

PASTABA

Šie patarimai tinka ir vaikinams, ir merginoms.

Penktas skyrius

KĄ DARYTI, KAD JIS JUMS PASKAMBINTŲ

• Kaip žinoti, dominate jį ar ne

• Kodėl vyrai skambina arba neskambina

• Kaip paveikti jį, jei jis dvejoja

• Kada perskambinti ar atsakyti į žinutę ir ką kalbėti

Ar esate sutikusi vienišą vyruką, kuris apie vienišą merginą būtų pasakęs: „Iš pradžių man ji ne per daug patiko, bet galų gale sužavėjo.“

Ne, nesate (jei bent vienas iš jų nėra vienišas, tai nesiskaito).

Taip yra todėl, kad jei vyrukas nesusižavi mergina vos ją susitikęs, vargu ar jis kada nors pakeis nuomonę. Vyrukai mąsto kitaip nei merginos. Pirmas įspūdis mums išlieka daug ilgiau, ir jei nepatiriame to „sukrėtimo“ pamatę ar susitikę merginą pirmą kartą, tikėtina, kad to niekada ir nebus. Aišku, taip nutikti gali, bet tikimybė labai menka. Tad įsidėmėkite: jei vyrukas nesusižavi mergina vos ją sutikęs, jau ir nesusižavės.

Su tuo susijusi mano teorija, kad vyrukai smarkiai susižavi merginomis daug greičiau nei merginos jais. Vyrukai gali pamesti galvą dėl merginų per keletą dienų ar savaičių, o merginos rimtai įsimyli per keletą mėnesių. Taip, joms gali apsisukti galva. Bet iš tiesų įsimylėti? Tai užtrunka ilgiau, gal net ištisus mėnesius. Vyrai, be abejo, įsimyli greičiau, net jei to neparodo.

Esmė tokia: jūs galite žiūrėti į vyruką ir galvoti, kad dabar jis nesuvirpino jums širdies, bet ilgainiui galbūt ims patikti, o vyrukai mąsto kitaip. Jei mergina neuždega mūsų tą pačią dieną, mes ja nebesidomime. Bet jei uždega, norime būti šalia jos kiek galima ilgiau ir dažniau.

Susipažinęs su Šarlote, nepalioviau apie ją galvojęs, laukiau nesulaukiau, kada ją vėl pamatysiu. Baigiantis pasimatymams, man labai nesinorėdavo atsisveikinti. Jei per juos nesusitardavome vėl susitikti, baimindavausi daugiau jos nebepamatysiąs. Tai labai dramatiškas, bet atviras prisipažinimas. Pamečiau dėl jos galvą per keletą valandų.

Štai kaip būna vyrukams, jei mergina jiems iš tikrųjų patinka.

Ryšys ir bendravimas

Kai ėmiau rašyti apie pasimatymus, žmonės pradėjo klausti mano patarimų. Pirmaisiais metais dirbdamas laikraštyje, nesijaučiau esąs kompetentingas, tad atsisakiau padėti. Tačiau vėliau suvokiau, kad sukaupiau nemažai vertingos patirties ir galiu pasiūlyti žmonėms savo pagalbą.

Vieną klausimą merginos man užduodavo dažniausiai. Jį galima suformuluoti skirtingai, bet mintis ta pati: „Kodėl jis man nepaskambino?“ Iš pradžių į jį atsakyti buvo labai sunku, nes reikėdavo išnagrinėti ne tik klausiančios merginos, bet ir vyruko psichologiją. Tad aš klausinėdavau apie ją ir jį, apie tai, kiek kartų jie buvo susitikę, ką jis kalbėjo, ir taip toliau.

Blogiausia, kad tekdavo nagrinėti trumpąsias žinutes, kurias jie siųsdavo vienas kitam, kol jis nutildavo (svarbiausia problema, kodėl vyrukas liovėsi siųsti merginai žinutes). Lavina klausimų, tokių kaip: „Kaip manote, ką tai reiškia?“, „Kodėl jis tai pasakė?“, „Gal man reikėjo tai pasakyti kitaip?“, „Ką turėčiau jam atsakyti?“, visos įmanomos dialogo interpretacijos. Taip, visos įmanomos dialogo interpretacijos – žodžių niuansai, kableliai, paros metas ir netgi jo balso intonacija.

Po kiekvienos tokios diskusijos aš sukdavau galvą, kokį patarimą duoti. Maniau, kad skirtinga situacija reikalauja skirtingų patarimų, ir pareigingai juos teikdavau.

Tai buvo sunkus darbas, bet aš jaučiau darantis gera toms merginoms. Paskui, kai penkios ar šešios merginos gavo mano naudingus ir nuodugnius patarimus, man toptelėjo, kad iš pirmo žvilgsnio kiekviena situacija atrodo unikali, bet giliau pasiknisus paaiškėja, kad jos visos vienodos. Įsitikinau duodąs vienodus patarimus.

Tada man ėmė eitis kur kas lengviau. Pokalbis vykdavo maždaug taip.

Mergina: „Negavau iš vyruko jokių žinių, noriu jam nusiųsti žinutę ar paskambinti, bet nežinau, ką sakyti, nes nežinau, ką jis mano.“

Aš: „Nieko nesakykite. Nerašykite žinučių ir neskambinkite. Gyvenkite toliau.“

Mergina: „Ką? Bet kaip sužinosiu, ar jam patinku?“

Aš: „Jūs jau žinote, nes jis su jumis nebendrauja. Jei tikrai jam patiktumėte, jis norėtų jus matyti, o jei norėtų matyti, būtumėte ėmę bendrauti. Gyvenkite toliau ir sutiksite tą, kuriam patiksite. Jis jums paskambins.“

Mergina: „Bet...“

Aš: „Viso labo.“

Sakau, man tikrai rūpi

Galbūt pasirodžiau šiurkštokas, bet norėjau parodyti, kad galite į valias nagrinėti, kas vyksta ar nevyksta, arba gali ar negali vykti vyro mintyse, tačiau spėliodama nieko nesužinosite.

Vienintelis dalykas, kurį sužinosite vyrui nepaskambinus, yra tik tai, kad jis jums nepaskambino .

Ir ką tai reiškia?

Na, jei jis jums nepaskambino, vadinasi, jumis nesidomi. Juk jūs neskambinate žmonėms, kurie jums nepatinka? Bet palaikote ryšius su draugais? Nejaugi ištisas savaites nesiunčiate jiems žinučių, elektroninių laiškų, nebendraujate per „Twitter“, „Facebook“? Juk taip nesielgiate? Šiek tiek pamąstykite.

Nė velnio.

Vyrukai šiuo atveju elgiasi taip pat kaip merginos. Mums irgi patinka bendrauti, matyti (netgi stebinti, gąsdinti) patinkamus žmones. Ypač merginas.

Tad štai: vyrukui, kuris jums neskambina, nereikia sakyti nieko.

Ne skambinti jam ir tylėti (nesate persekiotoja), o tiesiog nesistengti, jei jis nerodo pastangų.

Ką reiškia siųsti žinutes vyrui,

kuris jums nepaskambino

Tiesa tai ar ne, rodyti iniciatyvą yra vyro darbas. Kaltinkite genetiką, dvidešimt pirmo amžiaus lyčių politiką, vyrų tironiją, septintojo dešimtmečio feministinį judėjimą – kaltinkite ką tik norite. Aš nieko prieš. Man įdomu tik tai, kas šiandien vyksta tarp vienišų suaugusiųjų, o ne socialinė antropologija, kuri vis dėlto yra įdomus mokslas.

Atmetus evoliucijos padarinius, išvada tokia, kad vyrukai – sąmoningai arba ne – tikisi rodyti iniciatyvą bendraudami su merginomis. Kaip ir pirmame skyriuje aprašytas briedžio medžiotojas, mes vertiname laimikius, dėl kurių turime pasistengti. Skambindama ar siųsdama žinutes vyrui, kuris su jumis nebendrauja, jam viską labai palengvinate. Per daug palengvinate. Mes nevertiname to, ką lengvai gauname. Tokiu atveju jūs lygintina su kelyje nutrenktu briedžiu. Ant lėkštės patiektu pyragaičiu.