Vilis Mainkas: Nuostabios Marko Polo kelionės

XIII amž. pirmojoje pusėje mameliukai Egipte įgijo didelę įtaką, o 1250 metais užgrobė valdžią. Sultonas Beibarsas buvo poloviečių kilmės mameliukas, ir labai galimas daiktas, kad jo senelis kariavo su kunigaikščiu Igoriu „prie upės, prie Kajalos ties Dniepru didingu“.

Chulagas— Čingischano anūkas ir tikras chano Chubilajaus brolis. 1256–1258 m. nukariavo Iraną, dalį Užkaukazės ir Iraką. Bagdadą Chulagas paėmė 1258 metais ir jį pavertė griuvėsiais. Dešimtys tūkstančių gyventojų buvo išnaikinta arba parduota į vergiją.

Izmaelitai, arba asasinai— slapta religinė sekta, kėlusi žmonėms siaubą visuose Artimuosiuose Rytuose.

Įdomu tai, kad iš žodžio „asasin“ yra kilęs prancūzų kalbos veiksmažodis „assassiner“ — žudyti. Izmaelitai XII–XIII amž. nužudė daugeli musulmonų ir krikščionių valdovų.

Karakorumas— chano Munko būstinė Orchono upės krante į vakarus nuo Ulan-Batoro. Iki 1267 metų Karakorumas buvo didžiojo chano rezidencija, ir šiame mieste-stovykloje gyveno daugybė vergų amatininkų, kuriuos mongolai buvo atsigabenę iš Vidurinės Azijos, Irano, rusų žemių ir Kinijos.

Bachreinų salosPersų įlankoje, mūsų laikais garsios savo nafta, viduramžiais buvo žinomos kaip gausingos perlų žvejyklos, Per Ormuzą, Širazą ir Basrą bachreinų perlai ėjo į visas Rytų šalis.

Chanbalykas(mongoliškai — chano miestas), dabar Pekinas — seniausias, daug kartų vis kitaip vadinamas Kinijos miestas, kurį 1267 metais chanas Chubilajus padarė savo valstybės sostine, pristatydinęs prie jo ištisą naują Dadu miestą su didžiuliu rūmų kvartalu.

Balchas(dabar Vizirabadas) — Šiaurės Afganistano miestas, senovėje ir viduramžiais vienas svarbiausių Vidurinių Rytų prekybos centrų.

Šibirganas, arba Šibarganas— Šiaurės Afganistano miestas, į vakarus nuo Balcho.

Badachšanas— aukštikalnių sritis, siekianti Pamyrą. Dabartiniu metu dalis Badachšano (į šiaurę nuo Piandžo upės) priklauso Tarybų Sąjungai, o pietiniai rajonai — Afganistanui. Badachšanas iš seno garsėjo savo brangakmeniais, ypač lazuritais ir rubinais.

Abeskuno jūra— senovinis Kaspijos jūros pavadinimas.

1219–1221 m. Čingischanas užkariavo milžinišką karalystę, priklausiusią Chorezmo šachui Muhamedui. Šios valstybės ribose buvo Vidurinė Azija, Afganistanas ir Iranas. Bailys ir negabus šachas Muhamedas nesugebėjo suorganizuoti pasipriešinimo mongolams ir paspruko į Turkmėnijos dykumas. Jis mirė badu vienoje Kaspijos jūros salelėje.

Čagatajus, arba Džagatajus— antrasis Čingischano sūnus, kurio valdose buvo Septynupis ir Sindzianas. Ne tik Čagatajaus įstatymai, bet ir visų kitų Čingischano palikuonių nuostatai griežtai baudė už menkiausią mėginimą nepaklausyti mongolų valdžios.

VI–VII amž. vakarinėse Kinijos srityse įsikūrė krikščionių-nestorionų kolonijos. Jie buvo išeiviai iš Sirijos, kuri sudarė Bizantijos imperijos dalį. Nestorionai ne sykį tarpininkaudavo prekyboje tarp Tolimųjų ir Artimųjų Rylų, ir per juos, dar gerokai prieš Marką Polą, Europą pasiekdavo žinios apie Kiniją.

Tangutų karalystėXI–XII amž. buvo galinga valstybė Centrinėje Azijoje, Kukunoro ežero ir Chuanchės aukštupio rajone. Čingischanas galutinai ją nukariavo 1226–1227 m. Tungutų žemėse 1907–1909 m. rusų keliautojas P. Kozlovas atkasė mirusį Chara-Chotos miestą, kurį kadaise buvo sugriovę mongolai ir totoriai.

Achmedas— chano Chubilajaus ministras, aštuoniolika metų tvarkęs visus valstybės finansus. Nepakeliamais mokesčiais Achmedas užsitraukė gyventojų neapykantą, ir žinią, kad jis nugalabytas, visa Kinijos liaudis sutiko džiūgavimais.

Džambuji-chatun— vyriausioji chano Chubilajaus žmona; jos įtaka rūmuose buvo didelė.

Šandu— chano Chubilajaus vasaros rezidencija, kur jis paprastai praleisdavo karščiausius mėnesius. Ji buvo pietryčių Mongolijoje prie Šanduchės upės, 30 km nuo Pekino.

Šitą vietą, kur išliko šios rezidencijos griuvėsių, mongolai vadina „Džun-Naiman-Siume“ (šimtas aštuonios maldyklos). Čia rasta liekanos labai storų sienų ir gigantiškų imperatoriaus rūmų pamatų.

Siu Sianas— istorinis asmuo, kinų išminčius ir chano Chubilajaus patarėjas.

Subetei-bohaduras(bohadur — mongoliškai kariautojas, karžygys) — vienas iš Čingischano karvedžių. 1223 metais prie Kalkos upės jis sumušė rinktinę rusų kunigaikščių kariuomenę.

Naujieji metai pagal kinų kalendorių — tai pirmoji pilnaties diena, prieš atsiduriant saulei tam tikroje padėtyje Žuvies žvaigždyno atžvilgiu. Šios šventės data nėra pastovi ir būna tarp sausio 21 ir vasario 19 dienos.

Taji, arba caji, — aukščiausioji taryba, savos rūšies patariamasis didžiojo chano organas.

Čipinga, Čipanga, Capanga— taip Markas Polas vadino Japoniją.

Su Japonija chano Chubilajaus imperija varė gana gyvą prekybą, ir tie taikūs santykiai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio pabaigos. Nuo 1269 metų chanas Chubilajus pradeda ruoštis įsiveržti į Japoniją. Pirmas įsibrovimo bandymas 1274 metais nepasisekė, dar liūdniau baigėsi antroji ekspedicija 1281 metais, kai mongolų laivyną išblaškė audra ir iš daugiatūkstantinės armijos Kinijos krantus pasiekė tiktai trys vyrai.

Bajanas „Šimtaakis“— vienas chano Chubilajaus karvedžių, užkariavęs Pietų Kiniją (Manzį).

Arig-Bugas— chano Chubilajaus jaunesnysis brolis. Chubilajui sėdus į sostą, Arig-Bugas kelerius metus kariavo su juo. Arig-Bugui talkino Pairtyšės ir Septynupio mongolų kunigaikščiai.

Labanaktis (ital.).

Kaidu— chano Ugedėjaus anūkas ir Čingischano proanūkis. Valdė Čagatajaus uluso žemes ir daugelį metų varžėsi su chanu Chubilajumi.

Jandžou vietininku Markas Polas buvo paskirtas ne 1282 metais (Achmedo mirties metai), o 1286 metais ir valdė jis tą miestą apie trejus metus. Jandžou buvo į šiaurę nuo Jandzės upės, prie Didžiojo kanalo, jungiančio Jandzės ir Chuanchės upes. XI amž. pabaigoje Jandžou mieste ir apygardoje buvo iki 500 tūkstančių namų ir 2–3 milijonai gyventojų.

Sendemainas— tai tikriausiai vadas Čandra Bantas, kuris tuo metu valdė šiaurinę Ceilono dalį.

Zaitonas— taip arabai ir europiečiai vadino svarbiausią Kinijos uostą — Ciuandžou, esantį Fudzianio provincijoje, Taivanio sąsiaurio krante.