Kristan Higgins - Per geras, kad būtų tikras

Здесь есть возможность читать онлайн «Kristan Higgins - Per geras, kad būtų tikras» — ознакомительный отрывок электронной книги совершенно бесплатно, а после прочтения отрывка купить полную версию. В некоторых случаях можно слушать аудио, скачать через торрент в формате fb2 и присутствует краткое содержание. ISBN: , Жанр: Зарубежные любовные романы, foreign_contemporary, на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале библиотеки ЛибКат.

Per geras, kad būtų tikras: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Per geras, kad būtų tikras»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Kai buvęs Greisės Emerson sužadėtinis pradeda susitikinėti su jos jaunesniąja sese, Greisei tenka griebtis ypatingų priemonių. Kad visi liautųsi sukę galvą dėl jos širdies reikalų, ji pareiškia užmezgusi romaną su kai kuo… Jis – nuostabus. Jis – žavus. Jis – jos vaizduotės vaisius.
Aišku, šis tobulas vyras nė trupučio nepanašus į jos naująjį kaimyną Kalahaną Ošiją, turintį ne itin gražią praeitį. Na, nebent tik iš išvaizdos. Ir toks pat karštas. Toks pat aštrialiežuvis. Toks pat galvotas ir geraširdis. Pala, pala. Ne. Kalahanas Ošija tikrai ne jos svajonių vyras!

Per geras, kad būtų tikras — читать онлайн ознакомительный отрывок

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Per geras, kad būtų tikras», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Turiu pasakyti, kad man taip nutinka ne tik būnant tarp kitų žmonių. Griebiuosi minties apie išganingą tariamą draugą dėl… na, dėl psichologinio komforto.

Pavyzdžiui, prieš kelias savaites važiavau namo tamsiu ir nuošaliu Konektikuto 9-uoju keliu, galvodama apie savo buvusį sužadėtinį ir jo naują mylimąją, kai netikėtai sprogo automobilio padanga. Kaip paprastai būna mirties akivaizdoje, galvoje pradėjo suktis tūkstančiai minčių, nors galynėjausi su vairu, stengdamasi suvaldyti prakeiktą mašiną, ir tarsi iš šalies girdėjau savo pačios klyksmą:

– Odieveodieve!

Visų pirma neturiu drabužių laidotuvėms. („Ramiau, ramiau, neleisk automobiliui apsiversti.") Be to, jeigu karstas bus atviras, belieka tikėtis, kad bent po mirties mano garbanos neatrodys tokios išsitaršiusios kaip gyvenime. („Suk labiau, suk labiau, jis tampa nevaldomas.") Mano seserys bus priblokštos, tėvai neteks žado iš sielvarto ir liausis rietis bent jau dienelei kitai. („Spausk pedalą, truputį padidink greitį, tai padės išlyginti automobilį.") Ir Dievas liudytojas – Endrių kankins kaltė! Visą likusį gyvenimą jis graušis nagus, kad pametė mane. („Dabar lėtink, palengva, ir įjunk avarinius žibintus, gerai, gerai, mes vis dar gyvos.")

Kai automobilis galiausiai saugiai sustojo kelkraštyje, sėdėjau nepajėgdama suvaldyti drebulio, širdis pašėlusiai daužėsi į šonkaulius kaip palaida langinė.

– Jėzaujėzauačiūtaujėzau, – monotoniškai šnabždėjau, apgraibomis ieškodama mobiliojo telefono.

O varge, buvau ne ryšio zonoje (savaime suprantama). Palaukiau kelias akimirkas, tada paklususi likimui nusprendžiau daryti tai, ką privalau. Išlipau iš automobilio į žvarbią kovo lijundrą apžiūrėti sprogusios padangos. Atsidariusi bagažinę išsitraukiau kėliklį ir atsarginį ratą. Nors niekada nebuvau keitusi rato, maždaug įsivaizdavau, kaip tai daroma. Pro šalį vis pravažiuodavo vienas kitas automobilis, pašventindamas mane ledinėmis čiurkšlėmis. Prisitryniau pūsles ant rankų, nusilaužiau nagą, susigadinau batus, išsiterliojau purvu ir ratų tepalu. Niekas nesustojo padėti. Nė vienas nusmurgęs žmogėnas. Niekas net nesiteikė sulėtinti greičio. Nusikeikiau supykusi ant negailestingo pasaulio ir šiek tiek didžiuodamasi, kad pati pakeičiau ratą. Vėl įlipau į automobilį, kalendama dantimis, pamėlusiomis lūpomis, visa permirkusi ir murzina. Važiuodama namo tegalėjau galvoti apie vonią, karštą punšą, per televizorių rodomą madų laidą „Project Runway" ir flanelinę pižamą. Deja, manęs laukė vieni nemalonumai.

Kaip buvo galima spręsti pagal įkalčius, mano škotų terjeras Angusas įsigudrino pragraužti neseniai dažytų virtuvės durų apsauginę užšovą ir išsitraukti iš šiukšlių dėžės skardinę abejotino šviežumo vištienos, kurią buvau ten įmetusi dar ryte. Tiesą sakant, ne abejotino šviežumo, o kaip reikiant pašvinkusią. Sušveitęs tą nelemtą vištieną vargšas šunelis smarkiai sublogavo ir nutaškė vėmalais visas virtuvės sienas. Taip aukštai, kad geltonai žali tulžies dryžiai margavo net ant sieninio laikrodžio su katinu. O drėgnų išmatų pėdsakas vedė į svetainę, kur radau Angusą, tysantį ant pastelinių spalvų rytietiško kilimėlio, kurį buvau ką tik išvaliusi. Mano augintinis bjauriai atsiraugėjo, vangiai amtelėjo ir kaltai pavizgino uodegėlę viduryje telkšančių vėmalų.

Taigi nebuvo nei vonios, nei madų eksperto Timo Gano laidoje „Project Runway", nei karšto punšo.

Paklausite, ką tai turi bendra su prasimanytu vaikinu? Ogi tą, kad balikliu ir vandeniu šveisdama kilimą, be to, stengdamasi emociškai parengti Angusą žvakutei, kurią veterinaras patarė panaudoti kaip gydymo priemonę, nejučia užsisvajojau.

Štai važiuoju namo ir sprogsta automobilio padanga. Aš sustoju, susirandu mobilųjį telefoną ir taip toliau, ir panašiai. Bet kas gi čia? Kitas automobilis sulėtina greitį ir sustoja šalia manojo. Tai, leiskite pagalvoti, tausojantis aplinką modelis.

Dar pastebiu medicinos tarnybos lipduką ant stiklo. Gailestingasis samarietis, kuris pasirodo esąs aukštas stuomeningas vyrukas arti trisdešimties, prisiartina prie mano mašinėlės. Pasilenkia. Sveikinasi. Ir štai… toji akimirka, kai žiūri į kažką ir tiesiog… Pokšt triokšt keberiokšt! Tiesiog žinai, kad jis – tas vienintelis!

Savo svajonėse aš mielai priimu samariečio siūlomą pagalbą. Po dešimties minučių jis patraukia į šalį kėliklį, priveržia atsarginio rato varžtus, įdeda senąjį su sprogusia padanga į bagažinę ir ištiesia man vizitinę kortelę. Vajatas Toks ir toks, Vaikų chirurgijos skyriaus gydytojas. Štai taip.

„Paskambink man, kai pasieksi namus, noriu žinoti, kad laimingai parvažiavai, gerai?" – šypsodamasis paprašo vyrukas. Pokšt triokšt keberiokšt! Jis greitosiomis užrašo ant vizitinės kortelės namų telefono numerį, o aš svaigstu, gėrėdamasi žavingomis duobutėmis skruostuose ir ilgomis blakstienomis.

Valyti vėmalus tapo gerokai smagiau.

Savaime suprantama, kuo puikiausiai žinau, kad ne malonus ir dailus gydytojas pakeitė mano automobilio ratą. Niekam nesakysiu, kaip buvo. Tai tik paprasčiausias būdas pabėgti nuo tikrovės. Tiesa? Ne, jokio Vajato nėra (bet man visada patiko šis oriai skambantis kilnus vardas). Deja, toks vyrukas per geras, kad būtų tikras. Aš nepulsiu pasakoti visiems iš eilės apie vaikų chirurgą, kuris pakeitė mano automobilio ratą. Žinoma, ne. Kaip minėjau, pasilaikysiu jį tik sau, kad palengvintų psichologinę adaptaciją. Juk senokai neturėjau išsigalvoto vaikino. Tiksliau tariant, iki pat pastarųjų dienų.

1

– Ir šiuo vieninteliu sprendimu Linkolnas pasuko Amerikos istoriją kita vaga. Jis buvo vienas iš labiausiai nemėgstamų savo meto politikų, o dabar laikomas iškiliausiu mūsų šalies prezidentu, kuriam pavyko išsaugoti jos vienybę. Galbūt niekam taip ir nepasiseks jo pranokti.

Man užkaito skruostai… Mes tik pradėjome skyrių apie JAV pilietinį karą, o tai pats mėgstamiausias mano kursas. Deja, vyresniąją klasę buvo ištikusi penktadienio popietės koma. Tomis Mičeneris, geriausias iš visų mano kada nors turėtų mokinių, ilgesingai spoksojo į Kerę Bleik, kuri kaip tik tiesė jam raštelį, o jis niekaip nepajėgė pasiekti. Tad pasikvietė į pagalbą Hanterį Greistoną IV. Tuo pačiu metu miela ir geraširdė Ema Kirk, kuri savo nelaimei gyveno namuose, o ne bendrabutyje, ir buvo atskirta nuo šauniausių klasės vaikų, irgi pakėlė akis nuo suolo. Ji iki ausų įsimylėjusi Tomį ir kuo puikiausiai žino apie jo aistringą susižavėjimą Kere. Vargšelė.

– Na, kas galėtų įvertinti priešingus požiūrius? Atsiras bent vienas?

Iš lauko atsklido juokas. Mes visi sužiurome. Anglų kalbos mokytoja Kikė Gonzales vedė pamoką kieme, nes diena buvo giedra ir graži. Jos mokiniai neatrodė nei išsiblaškę, nei sukiužę. Po galais! Reikėjo ir man išsivesti saviškius į lauką.

– Truputį pasufleruosiu, – toliau kalbėjau aš, žvelgdama į bereikšmius veidus. – Valstijų teisės prieš federalinę kontrolę. Sąjunga prieš išstojimą iš jos. Valdymo laisvė prieš visų žmonių laisvę. Vergai ar laisvi žmonės? Ką, jau nebeliko laiko?

Kaip tik tą akimirką suskambo varpelis, skelbiantis pamokos pabaigą, ir letargo ištikti mano mokiniai, kaipmat prisikėlę gyvenimui, puolė prie durų. Stengiausi nereaguoti į tai asmeniškai. Paprastai vyresnėliai labiau domėdavosi mano dėstomu dalyku, bet šiandien – penktadienis. Be to, jie išvarginti egzaminų, kuriuos turėjo atlaikyti savaitės pradžioje. Ką jau kalbėti apie vakare laukiančius šokius. Aš suprantu. Mūsų mokykla, kurioje mokosi turtingų tėvų atžalos, – tipiška Naujosios Anglijos privati mokymo įstaiga. Įspūdingi mūriniai pastatai, kaip ir dera, apaugę gebenėmis, apsupti magnolijų ir sedulų, su smaragdinėmis futbolo ir lakroso 4 4 Žaidimas ant žolės su guminiu kamuoliu ir lazdomis. vejomis. Ir įsipareigojimas, kad už atskiro namo kainą mes parengsime jų vaikus studijoms pasirinktame koledže – Prinstone, Harvarde, Stenforde ar Džordžtaune. Ši mokykla, įkurta 1880 metais, atrodė tarsi mažas savitas pasaulėlis. Dauguma mokytojų gyveno jos teritorijoje, o tie nedaugelis (įskaitant mane), kurie turėjo būstą mieste, buvo tokie pat netikę kaip mokiniai, kiekvieną penktadienį laukiantys nesulaukiantys paskutinės pamokos, kad galėtų lėkti namo.

Читать дальше
Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Per geras, kad būtų tikras»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Per geras, kad būtų tikras» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё непрочитанные произведения.


Kristan Higgins - All I Ever Wanted
Kristan Higgins
Kristan Higgins - The Next Best Thing
Kristan Higgins
Kristan Higgins - Now That You Mention It
Kristan Higgins
Kristan Higgins - Waiting On You
Kristan Higgins
Kristan Higgins - The Best Man
Kristan Higgins
Kristan Higgins - My One and Only
Kristan Higgins
Kristan Higgins - On Second Thought
Kristan Higgins
Kristan Higgins - Anything For You
Kristan Higgins
Kristan Higgins - The Perfect Match
Kristan Higgins
Kristan Higgins - Fools Rush In
Kristan Higgins
Отзывы о книге «Per geras, kad būtų tikras»

Обсуждение, отзывы о книге «Per geras, kad būtų tikras» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.

x