Janelle Denison: Šiąnakt kai kam pasiseks

Šiandieninė Chlojos sėkmė taps puikiu karjeros laipteliu ir daug lems kelyje į paaukštinimą ir pelningesnius sandorius, bet Eidanas dėl to pernelyg nesirūpino. Žinoma, Chloja puikiai dirba, bet Eidanas manė dirbąs geriau. Tai bus įrodyta netrukus, kai gaus Šv. Rapolo kurortą.

– Gal po darbo atšvęskime, pavaišinsiu gėrimu? – pasiūlė jis.

Chloja linktelėjo ir nusišypsojo.

– Mielai.

Eidanas žinojo, kad ji ir Peris turi aptarti sutarties sąlygas su klientu, tad išėjo iš konferencijų salės ir grįžo į kabinetą – reikėjo kai kam paskambinti ir peržiūrėti keletą projektų. Jis nepietavo, tik kioskelyje nusipirko didelį sumuštinį su kepta jautiena ir suvalgė, atsakinėdamas į elektroninius laiškus ir redaguodamas kliento reklamos teksto kopiją.

Po trijų penkiolika suskambo telefonas, pasigirdo Perio sekretorės Lenos balsas.

– Eidanai, prašom užeiti į pono Perio kabinetą. Tai dėl Šv. Rapolo kurorto projekto.

Eidaną užplūdo jaudulys. Štai ta akimirka , – pagalvojo jis, slopindamas norą bėgti pas viršininką. Nors šiandien Chloja parengė fantastišką pristatymą, Peris vieną iš stambiausių firmos klientų patikės jam – ir vos tiktai Eidanas, sukūręs nerealią reklamą, pavergs Šv. Rapolo kurortą, tas penkiaženklis atlygis atiteks jam. Valio!

– Tuoj ateisiu, Lena, – tarė jis kur kas ramiau, nei jautėsi.

Padėjęs ragelį, Eidanas atsistojo, apsivilko švarką, kad atrodytų kuo profesionaliau, pasitaisė kaklaraištį ir patraukė į Perio kabinetą. Pakeliui pastebėjo ta pačia kryptimi traukiančią Chloją. Kai abu sustojo prie dvivėrių stiklinių durų į Perio valdas, šypsenos jų veiduose pranyko.

– Luktelėk, – prabilo Eidanas, nes širdis nupuolė į kulnus. – Kur tu eini?

– Pas Perį. – Chloja atrodė taip pat išsigandusi ir nustebusi. – O tu?

– Ten pat. – Velniava . Nieko gero. Visiškai. – Ar ir su tavimi jis nori pasikalbėti apie Šv. Rapolo kurortą?

Chloja šiek tiek suraukė antakius.

– Taip.

Eidanas nenumanė, kas vyksta, nes abu buvo gana gabūs ir patyrę, kad savarankiškai galėtų imtis šio darbo. Chloja vis dar švyti po idėjų pristatymo firmai Ekologiškas kačiukas , Peris, be abejo, tai puikiai prisimena ir greičiausiai pridėjo Chlojai pliusą. Bet sunku pasakyti, ką sumanė direktorius ir kodėl kviečiasi abu. Nebent nusprendė vienam pavesti projektą, o kitam švelniai atsakyti – ir vienu šūviu nušauti du zuikius.

Tai ne pirmas sykis, kai Eidanui nutinka kas nors panašaus, bet dabar jis jautėsi siaubingai.

Eidanas giliai įkvėpė, kad Chloja nepastebėtų jaudulio – juk jis dar neprarado projekto ir taip lengvai šio darbo nepaleis. Jis pravėrė stiklines duris, nerūpestingai šyptelėjo Chlojai ir mostelėjo ranka viršininko kabineto link:

– Po tavęs.

Chloja sėdėjo minkštame krėsle priešais Ričardo Perio darbo stalą, Eidanas – greta, o viršininkas stebėjo juos abu neįskaitoma veido išraiška.

Oras, regis, virpėjo nuo įtampos. Šitiek daug pastatyta ant kortos – Chloja priminė sau, kad tik pasitikėdama savimi ir būdama drąsi pasieks trokštamą tikslą. Taip mąstydama ji retai kada pralošdavo, ypač įsisukusi į reklamos verslą.

Siaubingai apsiriko tik su buvusiu sužadėtiniu Nilu. Prieš ketverius metus griuvo Chlojos asmeninis gyvenimas ir karjera, ir ji suprato, kad ne taip jau labai skiriasi nuo motinos. Nors buvo išsikėlusi tikslą ir prisiekusi neleisti vyrui valdyti savo gyvenimo ir sprendimų, Chloja apgailėtinai suklydo. Nenusisekęs romanas su Nilu įrodė, kad ji nieko nenutuokia apie vyrus.

Vis dėlto Chloja, kitaip nei motina, nekartojo tos pačios klaidos. Nebesiruošė prarasti budrumo ir pasiduoti jausmams. Dabar laiką ir energiją ji skiria karjerai, ir tai beveik visiškai ją tenkina – išskyrus vieną dalyką. Bet kai prireikia seksualiai išsikrauti, padeda draugai be įsipareigojimų. Tokie santykiai tenkina visus, ypač Chloją. Jokios painiavos, jokių nervų, ir niekas netrukdo ropštis karjeros laipteliais į pačią viršūnę.

O dabar kelyje link kito laiptelio – Šv. Rapolo kurorto projekto – painiojasi Eidanas Lendris, kurį Peris taip pat pasikvietė į kabinetą. Gerai, kad šįryt ji įrodė Periui savo vertę, reikia tikėtis, jog šefas prisimena, kaip puikiai Chloja geba parengti įmonės reklamos ir rinkodaros planą, ir tai taps jos pranašumu prieš Eidaną.

Chloja to tikėjosi, bet buvo šiek tiek nejauku sėdėti greta didžiausio savo varžovo, greta žmogaus, kuris kaip ir ji trokšta šio projekto. Tik vienas iš jų gaus šį darbą – dirstelėjusi į Eidaną ji suprato, kad jis pasitiki savimi nemažiau ir yra nusiteikęs ryžtingai.

Chloja nutarė nepasiduoti, susitelkė, užsimetė koją ant kojos, sunėrė rankas ir laukė, kol viršininkas, patrauklus į šeštą dešimtmetį įžengęs vyras, prabils.

– Tikriausiai stebitės, kodėl abu esate čia, – pasakė Ričardas Peris, tada atvirai ir dalykiškai nužvelgė juodu su Eidanu. – Nekankinsiu ilgiau, nei būtina. Esmė ta, kad mes su partneriais neapsisprendžiame, kuris iš judviejų labiau vertas Šv. Rapolo kurorto projekto. Jūs abu originalūs ir kuriate sėkmingus projektus. Iš šios kampanijos tikimės itin daug, tad nutarėme, kad du kūrybiški protai firmai pasitarnaus geriau nei vienas.

Chloją taip pritrenkė Ričardo žodžiai, kad ji nežinojo, ką sakyti. Svajonės apie karjeros aukštumas tą akimirką išgaravo.

Eidanas irgi, regis, neapsidžiaugė – juk tikėjosi vienas gauti šį darbą.

– Vadinasi, Šv. Rapolo kurorto projektą rengsime kartu ? – pasitikslino jis, balse pasigirdo nepasitikėjimo gaidelė.

– Ne, jūs dirbsite atskirai, abu būsite vadovai . – Ričardas atsilošė odinėje kėdėje ir atrodė atsipalaidavęs, nors ką tik dviem smūgiais patiesė Chloją ir Eidaną. – Abu turėsite po komandą, abu pateiksite klientui po pristatymą ir po reklamos paketą, skirtą kurortui, kaip vietai susirasti antrą pusę, populiarinti. Jie ruošiasi persitvarkyti, padaryti porų bendravimą patrauklesnį ir norėtų rasti būdų gauti didesnį pelną, suteikdami klientams viską, kas geriausia.

Oho. Didžiulis ir sudėtingas projektas, Peris aiškiai nori pažiūrėti, kuris iš jųdviejų geriau susidoros su tokios užduoties keliamu stresu ir iššūkiais – juk tai teks patirti ir vyriausiajam vadybininkui. Chloja puikiai susitvarkytų su šia užduotimi, nors greta sėdintis vyras jai ir prilygsta. Bet apie tai geriau negalvoti.

Ričardas sunėrė pirštus ir kalbėjo toliau:

– Manau, kad bus įdomu, jei šiam ypatingam klientui sukursime dvi skirtingas reklamas – vieną vyro, kitą – moters akimis. Bet žinokite, jog šio projekto trokšta dar viena reklamos agentūra, tad itin svarbu, kad abu pateiktumėte ką nors originalaus ir įveiktumėte varžovus. Dvi skirtingos kampanijos suteiks mūsų firmai dvigubą pranašumą, bet tik vienas iš jūsų galės įgyvendinti šį projektą – tas, kurio reklamą klientas pasirinks.

Taigi jų su Eidanu laukia dvigubas iššūkis. Teks varžytis ne tik vienam su kitu, bet dar ir su kita agentūra.

Chloja pažvelgė į Eidaną – įdomu, ką jis mano apie naujieną. Šis vyras mokėjo slėpti jausmus. Iš veido nesuprasi, ką jis galvoja apie tai, kad juos kone tiesiogiai pjudo. Tikriausiai jam užtenka proto nesuteikti jai pranašumo, kaip ir pačiai nesinori rodyti susierzinimo.

– Kad sukurtumėte geriausią kampaniją, abu kviečiami atvykti į Šv. Rapolo kurortą ir pasimėgauti jo malonumais ir aplinka, – pasakė Ričardas ir iš stiklinės vazos pasiėmė irisą. Tai mėgstamiausi jo saldainiai, paprastai juos kramtydavo po pietų kaip desertą. Šefas išvyniojo saldainį, įsimetė į burną, pačiulpė ir tik tada kalbėjo toliau: – Patys viską patyrę geriau nutuoksite, kas veikia, o kas ne, ką kurortui reikia pakeisti, kur pagerinti kokybę, aptarnavimą, kad klientai liktų labiau patenkinti.