Kat Cantrell - Kaip atsikratyti JO?

Kaip jis ir tikėjosi, sesuo nekantriai laukė prie galinio staliuko. Nervingai barškindama pirštais į stalą ji nužvelgė iš toli Džeisoną.

– Kur buvai? Po valandos susitinku su projekto Podiumas atstovais, – Eiverės irzlumas šiandien veržėsi per kraštus. – Ne visi turi tokias lengvas pareigas Linmadoje ir visą savaitę gali bėgioti vykdydami motinos nurodymus. Man reikia dirbti iš tiesų.

– Ir tau labas, – ramiai atsakė Džeisonas. Eiverė mėgdavo jį paerzinti, bet jis niekada nesuteikdavo jai progos. – Jei jau esi tokia užsiėmusi, reikėjo išrinkti vietą arčiau centro.

Džeisonas iš krepšio išsitraukė dokumentus, kuriuose išsamiai buvo aprašytas Linmados ir Hurstmados susijungimas, ir padėjo juos ant medinio stalo. Tai buvo jo darbas, o Eiverė tvarkė reikalus, susijusius su vardu ir dizainu, nes restruktūrizuotą kompaniją jie tikėjosi pristatyti kartu su nauja pavasario kolekcija. Viešumas puikiai pasitarnaus jų įvaizdžiui. Eiverė taip pat planavo įspėti Hurstmados administraciją ir pereiti dirbti į Linmadą , kad į susijungimą atkreiptų daugiau dėmesio.

Eiverė peržvelgė dokumentus, prie kurių jis sunkiai dirbo kelias savaites. Tada sunerimusi įdėmiai įsiskaitė.

– Čia rašoma, kad tu būsi generalinis direktorius. Tai kažkokia klaida. Direktorė būsiu aš.

– Ar išprotėjai? Kaip manai, kodėl taip aistringai šito ėmiausi? Kad dirbčiau tau, o ne motinai? – Eiverė kliedi. Ji nesugebės susitvarkyti su direktorės pareigomis, be to, pareigos priklauso jam. Juk to tikėdamasis jis Harvardo universitete mokėsi verslo vadybos. – Neskriausiu tavęs, nesijaudink.

Sesuo atmetė atgal ilgus šviesius plaukus.

– Kaip manai, o aš dėl ko ariu? Linhurstų kompanija yra mano.

– Pasvajok.

Eiverė nekentė išsiskyrimo ir vėl sujungti Linhurstų kompaniją norėjo taip pat kaip ir Džeisonas, kitaip jis niekada nebūtų sutikęs su ja dirbti. Kaip nepastebėjo, kad ji pradėjo trokšti valdžios?

– Aš vyresnė. Savaime suprantama, kad imsiuosi vadovauti kompanijai, kai tik ją vėl sujungsime.

– Tai nėra savaime suprantama, – piktai atrėmė Džeisonas ir pritildė balsą. – Dirbau sunkiau ir ilgiau už visus kitus, įskaitant ir tave.

Visą savo gyvenimą jis buvo ruošiamas užimti tėvo vietą kaip Linhurstų kompanijos vadovas. Žinoma, Eiverė ir Betina atliko svarbius vaidmenis dizaino ir rinkodaros srityje, bet jos neturėjo vizijos. Jiedvi nesugebėtų suvaldyti tokio milžiniško laivo kaip Linhurstų kompanija ir pasukti jį reikiama kryptimi. Tikrai ne tada, kai ji bus sujungta iš dviejų dalių. Verslui valdyti reikia kai ko daugiau, ne tik gero spalvų pojūčio.

– Visiškas melas, – ji pamojavo pirštais lakuotais nagais Džeisonui priešais veidą, o plonose lūpose pasirodė klastinga šypsena. – Kieno mintis buvo sujungti šią įmonę? Ne tavo. Daugiau pasieksime, jei susijungsime, o šį pasiūlymą mamai ir tėčiui pristatysime jau po visko. Be šito tu neturi nieko. Negi manei, kad užleisiu tau šią šiltą vietelę, broliuk.

Pirmagimio teisė buvo svarbi tokiuose reikšminguose dalykuose.

– Niekas nieko niekam „neužleidžia“. Užsitarnavau šias pareigas, sukūręs reorganizacijos planus, ką jau kalbėti apie tai, ko pasiekiau būdamas Linmados vykdomuoju direktoriumi.

Po velnių, jis nusipelnė generalinio direktoriaus vietos vien dėl to, kad susižadėjo su Meiling Lim.

Sužadėtinės tėvui priklausė didžiausias tekstilės verslas Azijoje. Džeisono santuoka su Meiling sutvirtins Linmados partnerystę su gamintojais užsienyje. Ši sąjunga buvo aptarta prie valdybos stalo ir atrodė kaip puikus verslo žingsnis.

Meiling buvo dailių bruožų ir santūri – būtent tokios žmonos ir reikia būsimam generaliniam direktoriui. Jie vienas kitam patiko ir siekė panašių tikslų savo sąjunga, kuri atneš naudos jų šeimoms. Abu nesitikėjo meilės iš šios sąjungos ir, tiesą sakant, jiems tai buvo priimtina. Jis mielai įsileis ją į savo gyvenimą ir jų santuoka bus rami ir naudinga… Ne audringa, pašėlusi ir nenuspėjama, kaip būtų susituokus su tokia moterimi kaip Mereditė.

Jam tikrai nereikėjo moters, kuri skatina priimti blogus sprendimus. Tokias moteris jis linkęs palikti savo tėvui.

Džeisonui neįtikėtinai pasisekė, kad tradiciška Meiling šeima buvo gana pažangi ir nekreipė dėmesio į jo vakarietišką paveldą. Jis – vyras, bandantis laviruoti pasaulyje, kurį valdė beveik tik moterys. Jam reikėjo pranašumo. Meiling tai jam suteiks. Niekas nesujauks kruopščių jo planų.

Nebent tik Eiverės užgaidos išplėšti jam iš rankų generalinio direktoriaus postą. Bet taip nutiks tik tada, kai kiaulės išmoks skraidyti.

– Gal aptarkime, kas taps vadovu, tada, kai įvyks susijungimas? – ramiai pasiūlė Džeisonas.

Jiems reikia sutelkti dėmesį į daug svarbesnius dalykus, nes generalinio direktoriaus pareigų gali nė nebūti. Betina ir Polas dabar kuo puikiausiai tvarkosi su generalinių direktorių pareigomis savo įmonėse, ypač Betina, kuriai nuolat patarinėjo Džeisonas. Bet permainų vėjai artinasi, nori tėvai to ar ne.

Eiverė susiraukė, bet linktelėjo.

– Gerai. Vėliau. Bet nemanyk, kad išsisuksi. Nesiruošiu nusileisti. Imkimės darbo.

Kitas dvidešimt minučių jie aptarinėjo detales, kol galiausiai sesuo išlėkė į projekto Podiumas susitikimą. Taksi grįždamas į Linmadą Džeisonas surinko Meiling telefono numerį. Apie santuokai iškilusią kliūtį ji turėtų išgirsti iš jo lūpų. Reikia tikėtis, ji sugebės įvertinti faktą, kad Džeisonas jau pasirūpino skyrybų dokumentais. Kai tik teisininkai juos peržiūrės, reikalas bus baigtas ir jam daugiau niekada nebereikės susitikti su Meredite… Nebent tik jo vaizduotėje, kur švytinčios jos akys kvietė į viliojantį pasaulį, kuriame karaliavo malonumai, supratingumas ir intymumas.

Jam reikia liautis apie ją galvojus. Tai negražu Meiling atžvilgiu. Nėra tokio scenarijaus, kuriame Mereditė galėtų likti jo gyvenime, net ir trumpam.

Jau buvo po septynių, bet Mereditės skrandis, regis, tebeveikė Centrinio standartinio laiko zonos ritmu. Vakarienė atrodė tokia pat patraukli, kaip ir skiepai nuo stabligės. Nervai . Labai daug kas priklausė nuo to, ar pavyks tyliai, ramiai išsiskirti.

Larsas, tėvo advokatas, kantriai paaiškino, kad aptiko santuokos įrašus, ieškodamas tėvo paveldėtojų. Jei tėvas nebūtų nusprendęs pakeisti testamento, ji galėjo niekada ir nesužinoti, kad santuoka su Džeisonu įsigaliojo. Ačiū Dievui, jog tai paaiškėjo prieš paprašant tėvo paskolos.

Kadangi nėra priešvedybinės sutarties, Džeisonas gali pareikalauti jos tėvo milijardų, jei nuspręstų kovoti teisme. Ačiū Dievui, Larsas, kuris tėvo advokatu tapo dar prieš jai gimstant, elgėsi su ja supratingai. Jis sutiko šį kvailą poelgį laikyti paslaptyje, kol Mereditė pasirūpins skyrybomis, ir patarė prieš tėvą stoti švaria sąžine, nes kitaip bus priverstas jam viską pasakyti pačios Mereditės labui.

Teisėta santuoka, apie kurią ji nė nenutuokė, buvo tarsi šaltas dušas nerūpestingame jos gyvenime. Ji nepakentė minties, kad tėvo reikės prašyti paskolos ir kartu pripažinti savo klaidą, kurios ji dar neištaisė. Jos sesuo Kara niekada nebūtų iškrėtusi tokios nesąmonės, nebūtų susituokusi Las Vegase su ką tik sutiktu nepažįstamuoju. Ir jau tikrai nebūtų leidusi, kad ta santuoka būtų įteisinta. Mereditė norėjo įrodyti, jog gali būti tokia pat atsakinga kaip Kara. Kai tik Mereditė gaus Džeisono parašą, galės parodyti santuokos ir skyrybų dokumentus kaip sandorio dalį. Tikėkimės, kad visi pripažins, jog ji problemas išsprendė kaip suaugusioji, todėl nusipelnė gauti paskolą ir tapti sėkmingo verslo partnere.