Kat Cantrell - Tinkama žmona

Leo Reinoldsas svarstė, kad būtų gerai susituokti su savo administratore. Gyventi taptų daug paprasčiau.

Bėda ta, kad ji jau ištekėjusi ir beveik dvigubai už jį vyresnė. Be to, moterys ilgai neužsibūdavo, kai išsiaiškindavo, kad jis nuolat dirba po šimtą valandų per savaitę. „Reinoldso turto valdymo“ šuolis į didžiuosius rizikos kapitalo vandenis kainavo brangiai – jis tapo vienišas.

– Išgelbėjote man gyvybę, ponia Gordon.

Leo dėkingai nusišypsojo ir atsilošė kėdėje.

Nešiojamasis kompiuteris niekaip nesusisiekė su spausdintuvu, ir svarbūs dokumentai įstrigo spausdinami. Pasirašytas kopijas, kurias jis dabar jau turėjo rankose, reikėjo pristatyti greičiau nei per valandą „Gareto inžinerijai“ kitoje Dalaso pusėje.

– Pasiūlymo spausdinimą vargiai pavadinčiau gyvybės išgelbėjimu. – Ponia Gordon pabrėžtinai žvilgtelėjo į laikrodį. – Jau vėlu ir šiandien penktadienis. Nusiveskite Dženą į tą naują restoraną Viktorijos parke ir leiskite man sutvarkyti pasiūlymą. Atsikvėpkit nors kartą. Jums tai būtų į naudą.

Liūdesio šešėlis švystelėjo ir dingo, ir Leo susiraukė.

– Su Džena išsiskyrėme. Ji jau susitikinėja su kitu.

Gal naujieji santykiai suteiks jai daugiau laimės. Ji nusipelnė vyro, kuris apipils dėmesiu ir susižavėjimu. Apmaudu, kad jis negalėjo šiai moteriai suteikti to, ko ji nori, bet būtų tikrai neteisinga Dženai įskiepyti viltį, kad jis kada nors galėtų tapti vyru, kuris atsiduos visa širdimi.

– Žinoma, taip ir turėjo atsitikti. Juk Džena jūsų niekad nematydavo. – Ponia Gordon sukryžiavo rankas ir iš aukšto nužvelgė Leo. – Tai su kuo dabar eisite į muziejaus iškilmes?

Leo suaimanavo. Visai išlėkė iš galvos, bet praleisti renginio negalėjo. Naujasis muziejus vaikams Dalaso menų kvartale pavadintas jo vardu, nes jis paaukojo pinigų statybai.

– Juk jūs laisva kitą šeštadienį?

Ponia Gordon sukikeno, lyg Leo būtų pašmaikštavęs.

– Vieną dieną, kai mane pakviesite, tikrai pasakysiu „taip“. Tai bus juoko. Jei Dženos nebėra, susiraskit kitą sau į porą. Panašu, kad jų aplink knibždėte knibžda.

Taip, apie jį nuolat sukiojosi moterys, kurios troško su juo susidėti. Ar bent taip jos galvodavo, kol suvokdavo, kad jų netenkina tas menkas rodomas dėmesys. Ilgai laukti nereikėdavo.

Pilve susimetė keista tuštuma, kurią pastaruoju metu patirdavo vis dažniau. Leo nekreipdavo į ją dėmesio – tai tik dėl padidėjusio noro sučiupti tą nepagaunamą sėkmę už uodegos. Bet dabar, kai tai pajuto kalbai pasisukus apie asmeninį gyvenimą, jau nebuvo toks tikras.

– Nepakenčiu pasimatymų. – Ir kalbų apie nieką . Tas pažindinimosi periodas eikvodavo laiką ir energiją, kurios nesinorėjo švaistyti veltui. „Reinoldso turto valdymas“ pirmoje vietoje. Visuomet.

– Todėl, kad nedažnai į juos vaikštot.

Ir prasidėjo – tai mėgstamiausia jos tema. Ponia Gordon nepavargdavo jo graužti dėl to, kad jis neturi nuolatinės moters savo gyvenime.

– Ar kalbėjotės su motina?

– Tiesą sakant, pietavome antradienį. Ji perduoda linkėjimų.

Ponia Gordon kilstelėjo antakį ir iškart privertė pajusti kaltę; Leo buvo įsitikinęs, kad ji to ir siekia. Jis suprato. Privalo paskambinti motinai. Ir susitikinėti su tinkama moterimi.

Bėda ta, kad jis ne tik nepakentė pasimatymų, bet dažnai į juos ir neateidavo, taip nuvildamas moteris, kurios nusipelnė geresnio. Bet jam patikdavo draugija ir, na, juk jis vyras – seksas irgi geras dalykas. Kodėl iš dangaus nenukrenta tobula moteris, kad jis galėtų susitelkti į darbą?

– Jau vėlu, – Leo pabandė pakeisti temą. – Kodėl jums nėjus namo, o pasiūlymą Garetui nuvežčiau aš pats?

Jis turėjo nuvažiuoti į „Gareto inžineriją“ iki penkių ir oficialiai pareikšti pageidavimą su jais dirbti.

Styvas Džobsas buvo mobiliųjų telefonų dievas, o Tomis Garetas – vidaus degimo variklių. Ar bent jau bus, kai tik gaus finansavimą. Garetas išrado revoliucinį būdą sumažinti degalų sunaudojimą standartinio automobilio variklyje, ir Leo tikėjosi, kad Garetas išsirinks jų rizikos kapitalo įmonę. Partnerystė abiem užtikrintų nemažas ilgalaikes pajamas, ir Leo galėtų daryti, ką moka geriausiai, – neoficialiai pasinaudotų šiokiais tokiais ryšiais.

Jei Leo laimėtų sandorį.

Ne, ne jei, o kai .

Leo nenurims, kol jo įmonė nepasieks to malonaus saugumo taško, kuriame ilgaamžiškumas tampa nebe klausimu, o teiginiu. Jis dar neuždirbo pirmo milijono. Net aštuonženklio skaičiaus, nes visas pelnas būdavo investuojamas, o tai atsipirks tik ateityje. Tad ilsėtis nėra kada.

– Jei taip bijote moterų ir degate noru nusidirbti negyvai, žinoma – prašom. – Ponia Gordon mielai atsikratė darbo. – Šįryt į jūsų automobilį įpyliau benzino. Nepakenktų, jei kartais užmestumėt akį į daviklius.

– Ačiū. Jūs man per gera. Beje, – Leo įsiterpė, kai ponia Gordon trūktelėjo savo rankinę iš stalčiaus, – sumaniau namie surengti vakarienę ir pavaišinti Tomį Garetą. Jei labai gražiai paprašyčiau, ar suorganizuotumėt?

– Ne mano darbas būti jūsų laikina žmona.

Ponia Gordon sučiaupė lūpas, o tai reiškė, kad ji turi pasakyti kai ką daugiau, bet nežino, kaip išdėstyti taktiškai. Per aštuonerius metus, kai ji dirba įmonėje, šitą žvilgsnį jis matė dažnai.

Šyptelėjęs Leo tarė:

– Žinoma, kad ne. Tai neįeina į jūsų pareigas.

Ne visai tiesa. Kai plaukai užaugdavo per ilgi, ponia Gordon sutardavo dėl apsilankymo pas kirpėją. Motinos gimtadienis – ponia Gordon išrinkdavo dovaną. Prašymas surengti vakarienę buvo kažkur ties riba, bet, sprendžiant iš sučiauptų ponios Gordon lūpų, toji riba pavirto į kalną.

Ponia Gordon išjungė nakčiai savo kompiuterį.

– Na, kas nors kitas galėtų imtis šių pareigų.

– Kas? Pavyzdžiui, renginių organizatorius?

Gal jam reikėtų nusisamdyti gabų profesionalą, kuris, aišku, visų socialinių pareigų neatliks. Tačiau vis geriau nei nieko.

– Pavyzdžiui, mergina. Arba koks kitas žmogus, kuris vis dar bus šalia jūsų už šešių savaičių. Nusisamdykite žmoną, – linktelėjo ji. – Jums reikia geros moters, kad pasirūpintų jumis už biuro ribų. Paprašykite, kad ji žvilgtelėtų į degalų rodmenis. Ji galėtų užkalbėti Garetui dantis ir sutvarkyti jūsų gyvenimą. Pašildytų naktį.

Ponia Gordon pavinguriavo antakiais, bet Leo beveik nebekreipė dėmesio.

Nusisamdyti žmoną .

Ar išvis tai įmanoma? Sprendimas pernelyg tobulas.

Jis neturėjo laiko – ar noro – ieškoti moters, kol galiausiai ras patinkančią, bet nesitikinčią gauti daug dėmesio. „Reinoldso turto valdymas“ pats nesusitvarkys. Darbuotojai ir parteriai nuo jo priklausomi.

Žmona nepaliktų jo iš anksto nepranešusi. Tai būtų saugu.

Leo turėtų nuolatinę partnerę, kuri išblaškytų kartais kylantį tuštumos jausmą ir nesikėsintų į jo turtą ir ryšius. Jie abu iš pat pradžių žinotų, ko tikėtis – stabilumo. Ji nesijaustų nuskriausta suvokusi, kad Leo nejuokavo sakydamas, kad šimtu procentų atsiduoda įmonei, o jai nieko nebelieka.

Viskas arba nieko . Atsidavimas buvo Leo silpnoji vieta. Kai jis ko nors imdavosi, atiduodavo viską ir dar daugiau. Jis anksti suvokė, kad ši savybė paveldėta, ir vengė daryti tas pačias klaidas, kaip ir jo tėvas.

Jis susipažino su Karmen, mergina privertė suvokti tikrąsias jo silpnybės gelmes ir kaip lengvai manija gali tapti centriniu jo gyvenimo dalyku. Leo pabandė į šoną nustumti viską, išskyrus tikslą, ir tai tapo savaime suprantamu dalyku.