Tomas Misiukonis - Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos

Aktyvistai

Aktyvistams patinka dalyvauti ir veikti, t. y. daryti. Jie dažniausiai būna drąsūs, aktyvūs ir noriai įsitraukia į praktinę veiklą. Šie žmonės mėgaujasi pačiu veikimu, tačiau naujos veiklos jiems gana greitai pabosta. Aktyvistai paprastai pirmiau atlieka veiksmą, o tik paskui galvoja, ko iš to galima išmokti. Jei šie žmonės mokytųsi važiuoti dviračiu, jie pirmiau pabandytų važiuoti. Greičiausiai jie neišlaikytų pusiausvyros ir nukristų, tačiau toks yra jų mokymosi būdas.

Aktyvistai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× turi galimybę tiesiogiai aktyviai dalyvauti;

× kartu su kitais dalyvauja vaidmenų žaidimuose, simuliacijose, atlieka įvairias užduotis;

× veda diskusijas;

× susiduria su rimtomis problemomis, kurias reikia išspręsti, t. y. kai būna pačiame veiksmo ir įvykių centre.

Aktyvistai mokosi prasčiau, kai:

× klauso teorinių paskaitų ar informacijos pateikimo žodžiu;

× patys rašo, skaito ar apmąsto;

× analizuoja ir vertina duomenis ar informaciją;

× turi vadovautis tiksliomis instrukcijomis;

× turi dirbti individualiai.

Mąstytojai

Reflektyvūs, į mąstymą linkę asmenys viską mėgsta stebėti iš šono, iš kitos perspektyvos. Jie renka ir analizuoja įvairius duomenis, kad prieš darydami išvadas, galėtų šiuos duomenis apsvarstyti. Savo nuomonę jie pateikia tik tada, kai gerai apgalvoja visą turimą informaciją. Norėdami išmokti važiuoti dviračiu, šie žmonės greičiausiai norėtų perskaityti viską, kas susiję su dviračiais. Pirmiausia jie ieškotų dviračio instrukcijos ir, tik ją kruopščiai išstudijavę, imtųsi bandyti minti pedalus.

Mąstytojai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× stebi kitus ir aplink vykstančius procesus;

× vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas įvyko ir ko išmoko;

× nėra griežtų darbo atlikimo terminų.

Mąstytojai mokosi prasčiau, kai:

× yra įtraukti į greitą veiklą, patys aktyviai dalyvauja ir būna lyderiais;

× atlieka užduotis, kurioms neskiriamas pasiruošimo laikas;

× yra spaudžiami terminų ir suvaržyti tikslių nurodymų.

Teoretikai

Teoretikai sistemingai jungia informaciją ir jau turimus, žinomus modelius bei sistemas, integruoja naujas žinias į esamas. Informaciją jie linkę analizuoti tam tikrais etapais. Jiems labai svarbi loginė seka, racionalumas ir tarpusavio susietumas. Teoretikai dažnai būna analitiški ir yra linkę įvykius ir informaciją vertinti objektyviai, atsiribodami nuo emocijų ir subjektyvumo. Jei teoretikas norėtų išmokti važiuoti dviračiu, gali būti, kad jis net nesėstų ant dviračio. Toks žmogus galvotų apie važiavimo dviračiu prasmę.

Teoretikai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× turi panaudoti savo įgūdžius spręsdami kompleksines užduotis;

× yra aiškus užduoties tikslas;

× susiduria su įdomiomis sąvokomis, modeliais ir idėjomis;

× dalykus analizuoja ir vertina sistemiškai, struktūriškai ir ieško sąsajų tarp skirtingų dalykų.

Teoretikai mokosi prasčiau, kai:

× turi įsitraukti į situacijas, kuriose vyrauja emocijos;

× nėra aiškus mokymų ar užduočių tikslas ir struktūra;

× užduotys ir veikla nėra susieta su teorijomis, modeliais ar bendrais principais;

× jie yra tarp labai skirtingų žmonių.

Pragmatikai

Pragmatikai yra linkę išbandyti įvairius dalykus. Jie siekia išmokti naujų dalykų, kuriuos galėtų tiesiogiai pritaikyti savo kasdienėje veikloje. Jiems nepatinka ilgos teorinės diskusijos, analizės ir argumentai. Jiems reikia to, ką jie galėtų praktiškai pritaikyti. Visa kita jiems neaktualu ir neįdomu. Kad išmoktų važiuoti dviračiu, pragmatikai susirastų gerą pavyzdį arba apsilankytų trumpuose kursuose: Dešimt žingsnių, kaip išmokti važiuoti dviračiu.

Pragmatikai geriausiai mokosi tuomet, kai:

× aiškiai supranta sąsajas tarp mokymosi dalykų ir realaus jų panaudojimo savo kasdienėje veikloje;

× gali praktiškai išbandyti naujus dalykus ir gauti grįžtamąjį ryšį;

× labai aiškiai suvokia tiesioginę mokymosi rezultatų naudą;

× mato gerą pavyzdį, kaip reikėtų daryti.

Pragmatikai mokosi prasčiau, kai:

× nėra aiškios mokymosi rezultatų naudos ir praktinio pritaikymo;

× nėra aiškių gairių ar nurodymų, kaip ir ką daryti, ar galimybių pabandyti pritaikyti;

× mokymasis yra tik teorinis ir nėra susietas su tikromis, praktinėmis situacijomis.

Kad galėtumėte prisitaikyti prie kitų žmonių mokymosi stiliaus, turite žinoti, koks yra jūsų pačių mokymosi stilius. Taip atversite sau daugiau galimybių mokytis ir nepadarysite klaidų mokydami kitus žmones. Pavyzdžiui, jei jūs geriau išmokstate veikdami, gali būti, kad į savo programą įtrauksite užduočių, kurioms atlikti reikia daugiau veiksmo. Nenustebkite, jei užsiėmimų pabaigoje kas nors pasakys jums, kad pasigedo užduočių aptarimo, o keli žmonės net jautėsi prastai, nes per prievartą buvo skatinami įsitraukti į jiems neįprastas veiklas.

Jūsų užduotis sudaryti tokią programą, kad ji atitiktų skirtingus mokymosi stilius turinčių žmonių poreikius. Tai galima pasiekti naudojant skirtingus metodus, pavyzdžiui, derinti pateikiamą teorinę medžiagą ir praktines užduotis. Sudarydami programą turite skirti laiko ir individualiam apmąstymui, ir bendram veikimui kartu. Geriausias mokymų dalyvių komplimentas, kurio turėtumėte siekti, būtų toks: teorinė medžiaga ir praktinės užduotys puikiai derėjo; buvo įdomu ir dalyvauti, ir stebėti, kaip dalyvauja kiti; užteko laiko ir diskusijoms, ir praktikai.

Pradėti ten, kur jie yra

Mokymosi procesą galime iliustruoti kaip dėlionės rinkimą. Paprastai rinkdami dėlionę pasirenkame vietą, nuo kurios norime pradėti. Tuomet ieškome tų detalių, kurios yra labiausiai panašios į tas, kurias jau esame radę ir sujungę. Ieškodami reikalingų dėlionės dalelių, kitų visai nepastebime ar ignoruojame. Pavyzdžiui, jeigu ieškome dangaus spalvos detalių, kitos – žolės, miško ar žemės – detalės mums bus nesvarbios. Praleisime jas ir ieškosime toliau to, ką galime pridėti prie jau turimo dangaus gabalėlio. Taigi mūsų paieška priklausys nuo susitelkimo vietos .

Mokymosi procesas yra labai panašus. Kiekvieno žmogaus susitelkimo vieta yra skirtinga. Visi dalyviai tuo pačiu momentu gali ieškoti skirtingų detalių. Įsivaizduokime tokią situaciją, kai kas nors jums siūlo atkreipti dėmesį ir primygtinai įvairiais būdais bando parodyti, kaip svarbu yra pamatyti skirtingus žalios spalvos atspalvius, žalios spalvos intensyvumo kitimą ir pan. Bet juk jūs ieškote dangaus spalvos detalių! Ir jums kol kas visai nerūpi žalia.

Lygiai taip pat gali nutikti ir mokantis. Konsultanto akcentuojami, jo manymu, svarbūs dalykai gali būti visai ne tai, ko besimokantis asmuo šiuo metu ieško. Tad konsultanto užduotis – pirmiausia ištirti, ties kuria „dėlionės“ vieta susitelkė kiekvienas grupės dalyvis. Atradus dalyvių susitelkimo vietas grupei galima pasiūlyti reikalingiausias detales

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.