Sarah Mayberry - Kas būtų, jeigu…

– Ne.

Ji atsiduso.

– Taip ir maniau.

Džesinta vėl pasuko prie durų.

– Beje, paklausiau, kiek jis jai sumokėjo už pozavimą.

– Ir?

– Ničnieko.

Lijamas papurtė galvą. Nenorėjo patikėti.

– Negali būti.

Džesinta tik išraiškingai kilstelėjo antakius, apsisuko ant kulno ir nuėjo savais keliais.

Po keturiasdešimt minučių jis sustabdė automobilį nurodytu adresu. Palinkęs ant vairo pasitikrino, ar numeris virš durų teisingas.

Mėlynoji rožė buvo tatuiruočių salonas.

Šito Lijamas visai nesitikėjo. Ilgai žvelgė į murziną salono langą, tada įjungė juodo visureigio pavarą ir pasuko namo. Visą kelią galvojo apie Fordus, jausdamas sumišusią kaltę, apgailestavimą ir dėkingumą, kaip visada prisiminęs, kokie jie buvo jam geri. Spėliojo, kokiais keliais būtų nuėjęs, jeigu ne jie. Veikiausiai būtų atsidūręs vaikų namuose, juk buvo tik niekam nereikalingas problemiškas paauglys.

Bet Fordai jį priglaudė. Palaikė tą neilgą, bet sunkų tarpsnį, kai susirgo mama, pasikvietė apsigyventi pas juos, pasiūlė savo dirbtuves. Dėl jo netgi suremontavo – perdažė, patiesė naują kilimą, įrengė šilumos izoliaciją, kad jam nereikėtų troškintis vasarą savo sultyse.

Juodu su Tomu buvo geriausi bičiuliai, nors Lijamas ne iš tų, kurie lengvai susidraugauja. Jis su mama nuolat kraustydavosi, todėl net nesivargindavo susirasti draugų. Gyvenime buvo matęs tiek bjaurasties, kad buvo sunku atsiverti tokiems dalykams, kuriais užsiimdavo kiti jo amžiaus vaikai – muzika, ratai, merginos. Bet su Tomu buvo lengva, kaip ir su visa jo šeima. O Zojė…

Lijamas vis dar prisiminė pirmąjį kartą, kai ją pamatė. Po pamokų Tomas parsivedė jį namo ir juodu stovėjo pradarę šaldytuvo duris, tiesiai iš butelio gėrė sodos vandenį, kai į kambarį įėjo ji. Vilkėjo nukirptus džinsinius šortus ir glaustinukę su petnešėlėmis, tamsūs, tiesūs plaukai buvo suimti į uodegą. Kojos ilgos ir lieknos, bet ji stovėjo kažkaip netvirtai, tarsi pirmąjį žingsnį bandąs žengti žirafos mažylis. Prisirpę, daug žadantys krūtų pumpurėliai įsirėmę į glaustinukę…

Užteko pažvelgti į ją vos sykį, ir Lijamas užspringo vandeniu.

Ji nepaprasta, suprato tai pačią akimirką. Kiekviena sekundė, vėliau praleista Zojės draugijoje, tai tik patvirtino. Per paskutinius dvylika metų jis dažnai susimąstydavo, kaip jai sekasi, kuo ji tapo. Dabar jai turėtų būti dvidešimt septyneri. Lijamas visada galvojo, kad jau bus ištekėjusi, susilaukusi vaikų.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.