Lauren Canan - Atrodo, man reikia vyro

Alekas neatsakė, tik raukšlelės apie akis kiek paryškėjo – Beno vertinimas jam pasirodė juokingas.

– Bet… – palinkusi į priekį Šėja atsirėmė alkūnėmis į stalą ir pirštais pasitrynė smilkinius, kad smegenys vėl įsijungtų. – Tu nori pasakyti… Tu sakai, kad sutartis negali būti pratęsta tik dėl to, kad esu netekėjusi?

– Jei galėčiau, – įsiterpė Tomas Longas. – Paprastais žodžiais tariant, panele Hardin, jei norite pratęsti sutartį, jūs turite būti susituokusi arba per penkias dienas ištekėti už Aleko ir gyventi santuokoje vienus metus. Jei nesutiksite, sutartis bus nutraukta. Jei Alekas nesutiks su tokia santuoka, nors jūs neprieštarausite, sutartis bus atnaujinta.

Šėja kurį laiką negalėjo nė žodžio ištarti. Žiūrėjo išpūtusi akis į poną Longą bandydama įžvelgti jo žodžiuose nors kokią prasmę. Ji buvo apstulbusi.

– Jūs, ko gero, juokaujate? Kažkoks nesveikas pokštas. Čia juk atgyvena. – Vis dėlto ryžtas išlikti ramiai sparčiai tirpo. – Tai juk neteisėta. – Ji pažvelgė į Beną, kuris tyliai sėdėjo stuksendamas pieštuku į stalą. – Ar ne?

Benas kiek padvejojo tarsi bandydamas sudėlioti atsakymą.

– Kiek man pavyko išsiaiškinti, nuosavybės savininkas gali įrašyti į sutartį bet kokią sąlygą, reikalavimą ar apribojimą, leidžiamą to meto įstatymų – ką tik pageidauja. Jei nuomininkas sutinka, tas reikalavimas tampa privalomas. O jei klausi, ar tokia nuostata teisėta šiais laikais, tai greičiausiai ne.

Šėjai blykstelėjo viltis.

– Bėda ta, kad jei iškelsime ieškinį, kad šis punktas būtų išbrauktas, teisėjas gali pareikšti, jog visa sutartis niekinė, nebegaliojanti. Tokiu atveju ponas Morestonas tikrai neturės jokios prievolės pasirašyti sutartį iš naujo. Jei šis punktas teisėjams nepasirodys neteisėtas, kol jie pateiks sprendimą, pratęsimo terminas seniai bus pasibaigęs. Bet kuriuo atveju… – Benas tik skėstelėjo rankomis.

Šėja atsilošė kėdėje. Pažvelgė pro didžiulį langą. Kaip tokia graži pavasario diena galėjo taip staiga aptemti? Ji įrėmė akis į Aleką Morestoną.

– Tu apie tai žinojai, tiesa?

– Taip, – atsakė šis kimiu gerkliniu balsu. – Tomas pastebėjo ir man pranešė prieš du mėnesius. Tu gali paklausti savo advokato, kodėl jis nelaikė būtina pranešti tau. Juk kuo tikriausiai žinojo, kad nesi ištekėjusi, būtume sutaupę nemažai laiko.

Šėja pažvelgė į Beną, kuris tik gūžtelėjo ir papurtė galvą.

– Atleisk, mieloji. Maniau, kad ponas Morestonas nekreips dėmesio į tokią keistą išlygą. Man ir į galvą nešovė, kad jis sugalvos ja pasinaudoti siekdamas atgauti žemės nuosavybę.

– Negaliu patikėti, – burbėjo Šėja. – Niekuo netikiu. Ar jūs visi norite mane įtikinti, kad į šitas… nesąmones turiu žiūrėti rimtai? Kad prarasiu savo namus, savo ūkį, viską, dėl ko dirbo mano tėvas ir jo tėvas, tik dėl to, kad nesu ištekėjusi ir nenoriu tekėti už jo?

Mergina aiškiai pabrėžė žodį „jo“ lyg ką bjauraus ir begėdiško – o tai šią akimirką buvo visiška tiesa. Nepaisant seksualaus vyro žavesio, protas sakė, kad Alekas Morestonas niekas kitas tik šaltakraujis priešas. Ir dar ta… nuomos sutartis… kas būdamas sveiko proto galėtų įrašyti šitokią sąlygą?

– Į jūsų nuostolius bus atsižvelgta, panele Hardin. – Alekas tyčia nekreipė dėmesio į jos pykčio protrūkį. Ramus vyro balsas prasiveržė pro kambarį apsupusią tylą. – Aš ne prieš sumokėti už statinius, įskaitant namą, taip pat kompensuoti vienų metų ūkio pajamas. Ir, savaime suprantama, pajamos už parduotus gyvulius bei įrangą bus jūsų, jei nuspręsite parduoti, o ne perkraustyti.

Šėja piktai dėbtelėjo. Kalbėti bijojo, kad neišlietų širdyje besikaupiančio įtūžio. Lyginti šį vyrą su velniu būtų per daug švelnu.

– Be to, – tęsė ponas Morestonas, – sutinku suteikti pakankamai laiko jums susirasti kitai gyvenamajai vietai. Mes suprantame, kad persikraustymas gali užtrukti ilgiau nei standartines šešias dienas.

– Aleko pasiūlymas labai dosnus, panele Hardin, – pridūrė Tonas Longas tarsi per prievartą.

Ji nekreipė dėmesio į advokatą, žiūrėjo tik į šios nesąmonės kaltininką, patį velnio įsikūnijimą.

Jis paprasčiausiai sėdėjo atsirėmęs krėsle, atrodė visiškai ramus ir abejingas tam, kas jai reiškė tikrą gyvenimo pabaigą. Pagrindiniai Šėjos principai, išsilavinimas, ateities svajonės, pasididžiavimas šeima – viskas susiję su ūkiu. Be ūkio mergina neįsivaizdavo savo gyvenimo.

– Kodėl taip darote?

Jos balsas buvo tvirtas, bet širdis daužėsi, o skrandį sutraukė.

– Nieko asmeniško, panele Hardin. – Vyras palenkė galvą į šoną, akys bėgiojo jos veidu. – Tik verslas.

– Tikrai? – nepasidavė Šėja. – Tai štai kaip tai vadinate? Sugriauti žmogui gyvenimą – verslas? – Ji nustebusi papurtė galvą. – Iš šios sutarties, ko gero, nemenką sumelę išspausite.

– Yra tokia tikimybė, – pripažino Alekas gūžtelėdamas plačiais pečiais.

– Man smalsu. Ką ten darysite? Įrengsite poilsiavietę savo draugams iš miesto ar pristatysite pigių būstų, kurie per dešimtmetį sugrius?

– Nemanau, kad verta diskutuoti apie Aleko planus čia…

– Žemė gera, geroje vietoje, – atsakė Alekas pertraukęs savo advokatą. – Atėjo laikas ją išnaudoti. – Jis įsmeigė akis merginai į veidą, kalbėjo tvirtu, bejausmiu balsu.

Šėja vis nesiliovė galvojusi, ar šitas susitikimas būtų įvykęs, jei tėtis tebebūtų gyvas. Tačiau sveikas protas sakė, kad Morestonas nori žemės ir būtų suradęs kitą priežastį sutarčiai nutraukti. Nekaltas „asmeninis klausimėlis“ buvo labai palankus ir idealiai atitiko jo poreikius.

– Galit nepaisyti sąlygos ir atnaujinti sutartį.

– Galiu, – atvirai patvirtino Alekas. – Bet to nedarysiu.

Šėja tylėdama stebėjo griežtas, lyg iškaltas jo veido linijas.

– Tokiu atveju nebėra ko pasakyti, ar ne? – Stodamasi ji pagriebė dokumentus ir sugrūdo į popierinį aplanką.

Nesižemins prieš jokį vyrą, ypač tokį arogantišką nepažįstamąjį iš Niujorko. Tuo labiau kad iš to naudos nebus. Jos rankos virpėjo nuo sukrėtimo, bet tikrai neparodys tiems niekingiems atvykėliams jokio silpnumo.

– Benai, – ji suspaudė lūpas, kad šios nedrebėtų. – Manau, tu pasirūpinsi tuo, kas būtina?

Pamačiusi, kad šis linktelėjo, mergina dirbtinai nusišypsojo ir išėjo pro duris. Kažkokiu būdu sugebėjo jų netrenkti. Tik pasiekus šaligatvį akys apsitraukė migla – pasipylė pykčio ir nusivylimo ašaros. Prieš septynis mėnesius ji palaidojo tėvą. O dabar per nepilną valandą suvokė praradusi namus.

Mergina nurijo gerklę gniaužiančią baimę. Ūkis buvo jos prieglobstis, jos rojus. Jos praeitis ir ateitis. Tėvas pasitikėjo Šėja ir duktė paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis pažadėjo, kad vyro pastangos, kaip ir kelių Hardinų kartų, nenueis niekais.

Šėja buvo paskutinė palikuonė, galinti perduoti Hardinų palikimą ateities kartoms. Du šimtai metų protėvių darbo ir pasiaukojimo, stiprybės, drąsos ir ryžto mažame žemės gabalėlyje susikurti geresnį gyvenimą, o dabar – visa ateitis prislėgė jos vienos pečius. Nepakeliama našta.

Sėdusi prie senuko ševroleto vairo Šėja bandė prisiminti pokalbio smulkmenas. Nors susitikimui vadovavo Benas, mergina žinojo, kad viską sustygavo ir kontroliavo Alekas Morestonas. Iki pat jos išėjimo iš kambario. Tyčia sumenkino kai kuriuos sutarties punktus, sutelkė dėmesį į kitus. Jis – puikus derybininkas. Reikia pripažinti.