Carole Mortimer - Sent Klero sutramdymas

Kažin, kaip jaustųsi, jei tuos plaukus paliestų? Ar jie būtų tokie pat, kokie atrodo, – švelnūs lyg šilkas? O gal šiurkštūs ir pasišiaušę, kaip ir ji pati…

Suvokęs, kad šitaip elgtis nedera, ir stengdamasis atsikratyti tokių minčių, Gideonas staiga pasitraukė atatupstas ir pažiūrėjo į ją iš aukšto.

– Džoja, aš suprantu, kad mano broliui vedus jūsų seserį, mudu tapome beveik giminės. – Žodis beveik čia labai tiko! – Bet žinokite, kad jūsų intymus gyvenimas manęs visiškai nedomina.

Džojos akys išsiplėtė išgirdus, kaip ūmiai Gideonas tai pasakė. Ji neabejojo, kad jos sesuo jam patinka, kad jis gerbia ją ir pritaria jos santuokai su jo broliu. Tad kodėl, vos pamatęs ją, Džoją, pajuto tokią antipatiją?

Gal jis nemėgsta jos jau seniai, dar iki pirmojo jų susitikimo, sužinojęs, kad ji draugauja su Džeisonu Pikardu? Ji žinojo apie gandus, kurie pastaruosius šešis mėnesius sklandė Pikardo ir Raito bendrovėje. Tiesą sakant, tie gandai buvo nepagrįsti.

Taip, Džeisonas – neįtikėtinai dailus vyras, jie abu bent kartą per savaitę drauge eidavo papietauti. Džoja džiaugėsi tomis popietėmis, nes Džeisonas buvo puikus pašnekovas. Bet jie buvo tik draugai, nejautė vienas kitam nei potraukio, nei meilės.

Tiesą sakant, jų draugystė buvo gera priedanga Džeisonui, kuris iš tikrųjų mylėjo vieną vyriškį, su kuriuo susipažino dar studijų universitete laikais ir jau dešimt metų gyveno drauge. Deja, senasis Pikardas ir jo žmona Glorija net nenutuokė, kad jų sūnaus santykiai su tuo kitu vyru yra daugiau nei draugystė, nes antraip būtų ryžtingai tam pasipriešinę.

Džojai buvo malonu, kai Džeisonas jai pirmą kartą pasiūlė susitikti, – galų gale jis buvo antrasis iš dviejų Pikardų toje bendrovėje. Bet ji veikiai suvokė, kad Džeisonas ja kaip moterimi visiškai nesidomi. Būdama tiesaus būdo, ji uždavė jam kelis atvirus klausimus ir netrukus gavo tokius pat atvirus atsakymus. Paaiškėjus tikrajai Džeisono seksualinei orientacijai, Džojos elgesys nepasikeitė. Ji nenustojo su juo draugauti ir susitikinėti. Niekada neatsisakydavo su juo papietauti – kodėl gi ne, juk tuo metu jos gyvenime nieko ypatingo nevyko! Taip pamažu užgimė gandas apie jų draugystę, ir tuo gandu patikėjo net ir abejingasis atsiskyrėlis Gideonas Sent Kleras…

Džoja šaltai jam šyptelėjo.

– Jei taip, kodėl pradėjote kalbą apie intymų mano gyvenimą?

– Jūs… – iškošė Gideonas, nesugebėjęs susitvardyti. – Gal jau laikas nunešti jūsų daiktus aukštyn ir pradėti dirbti? – Jis nuėjo prie jos automobilio bagažinės, paėmė vieną dėžę ir ryžtingai žengė prie asmeninio lifto.

Džoja paėmė kitą dėžę, uždarė bagažinę, užrakino automobilį ir nusekė paskui jį, šypsodama iš pasitenkinimo.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.