Carole Mortimer - Skandalinga santuoka

– Na? – išdidžiai paragino ji.

Jis primerkė mėlynas akis.

– Kas na?

Arabela šelmiškai jam nusišypsojo.

– Laukiu, kol pasipiršite.

Jis pašaipiai kilstelėjo šviesius antakius.

– Man regis, ką tik tai padariau.

– Ne. – Arabela papurtė galvą. – Paaiškinote, kad esate visuomenės verčiamas man pasipiršti. Taip pat teigėte, kad aš atsisakysiu. Tačiau iš tikrųjų dar nepasipiršote.

Darijus nekantriai nusivaipė.

– Nori to, kas tau teisėtai priklauso? Tiesa?

Jos akyse plykstelėjo susierzinimas.

– Tiesiog noriu, kad pasipirštumėte!

– Gerai. – Jis giliai įkvėpė. – Ledi Arabela, ar suteiksite man garbės tapdama mano žmona? – Jis nė nemėgino nuslėpti sarkazmo, slypinčio žodžiuose ar ciniškai perkreiptose lūpose.

Arabela vėl suirzo. Darijus Vinteris – vienas arogantiškiausių žmonių, kokius jai teko pažinti. Jis taip pasitiki savimi. Yra įsitikinęs, kad Arabela nė nesvarstys jo pasiūlymo. Kad pats išsisuks nuo poelgio pasekmių ir Arabelai teks vienai šeimos rate kęsti gėdą.

Arabelą visą gyvenimą supa arogantiški, valingi vyrai. Tėvas Aleksandras. Trys vyresnieji broliai. Kvailai pasielgtų ištekėdama už tokio pat arogantiško vyro.

O gal kaip tik protingai?

Arabelai patiko dalyvauti pokyliuose, bet per aštuoniolika mėnesių ji sutiko tik vieną vyrą, kuris ją sudomino. Tas vyras – Darijus Vinteris…

Jo malonybė nepanėšėjo į jaunuolius, šiuos dvejus metus pataikavusius jai, flirtavusius su ja, prisiekinėjusius nemarią meilę, kol Arabelai pasidarė koktu nuo jų dėmesio.

Darijus, net nemėgindamas slėpti arogancijos ir cinizmo, jai nepataikavo ir su ja neflirtavo. Dėl to jai buvo apmaudu…

Vien žvelgiant į jį Arabelai vėl suspurdėjo širdis – auksaspalviai plaukai, neperprantamos mėlynos akys, arogantiška nosis virš lygių lūpų ir kampuoto smakro. O tobulai pasiūti drabužiai dengė, kaip ji neseniai suprato, stebėtinai tvirtą ir raumeningą kūną.

Taip, Arabelai Darijaus Vinterio draugijoje niekada nebūtų nuobodu.

– Prakeikimas, ko taip ilgai delsi! – apimtas nekantrumo galiausiai suurzgė jis.

Arabela nesusilaikiusi pašaipiai nusišypsojo.

– Aš vis dar svarstau jūsų pasiūlymą, pone.

Jis susiraukė.

– Nejaugi yra, ką svarstyti?

Arabela negalėjo toliau žiūrėti į stalą, ant kurio juos užtiko Vanagas, todėl atsistojo priešais langą ir pažvelgė į mėnesienos užlietą sodą.

– Na, viena, sutikusi už jūsų tekėti tapčiau hercogiene.

– Nepamiršk – niekinamo Darijaus Vinterio hercogiene, – šiurkščiai priminė jis.

Ji išdidžiai linktelėjo galva ir atsigręžė į jį.

– Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai.

Jis perkreipė lūpas.

– Nejau pamiršai, kad vos prieš metus aš, savo laimei, atsikračiau žmonos?

Arabela tikrai pamiršo!

– Be to, tikriausiai žinai, kad niekas aukštuomenėje apie mane nė vieno gero žodžio nepasakytų, – neatlyžo Darijus.

Arabela susiraukė.

– Mano brolis Lučianas apie jus kalba tik gerai.

Darijus susičiaupė.

– Mes draugai. Savotiški.

Ji linktelėjo.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.