Nora Roberts - Sulaukusi atsako

Nikas papurtė galvą, pasitrynė veidą ir vėl sutelkė dėmesį į natas. Jis pastebėjo, kad Fredė jas nugludino, ir truputį susiraukė suirzęs, kad kažkas taip nerimtai elgiasi su jo kūriniu. Ji pridėjo ir tekstą, romantiškus meilės žodžius, kurie tiko prie melodijos nuotaikos.

,,Tai buvai tu“ – taip pavadino kūrinį Fredė. Melodija suskambėjo galvoje, Nikas susirinko visus lapus, paliko nebaigtus valgyti pusryčius ir nuėjo į svetainę prie pianino.

Po dešimties minučių jis jau skambino į „Valdorfą “ ir paliko panelei Frederikai Kimbal pirmą iš keleto žinučių.

Buvo jau vėlyva popietė, kai Fredė grįžo į savo numerį, ji buvo įraudusi iš pasitenkinimo ir apsikrovusi pirkiniais. Jos nuomone, ji praleido daugiausia malonumo teikiančią dieną: iš pradžių vaikščiojo po parduotuves, paskui papietavo su Reičele ir Bese, tada vėl leidosi apsipirkti. Numetusi krepšius svetainėje ji patraukė prie telefono. Nusprendė, kad tokiu metu daugumą šeimos narių, o gal ir visus, ji ras namie. Dėmesį patraukė blyksinti atsakiklio lemputė, tačiau nespėjo pakelti ragelio, kai telefonas suskambėjo.

– Klausau.

– Po galais, Frede, kur buvai visą dieną?

Išgirdus Niko balsą, jos veide pražydo šypsena.

– Sveikas. Šen bei ten, o kas pas tave gero?

– Tikrai gražu, Frede. Kiaurą dieną bandžiau tau prisiskambinti. Jau norėjau prašyti Alekso, kad paskelbtų paiešką. – Jis įsivaizdavo, jog ji apiplėšta, išprievartauta, pagrobta.

Ji nusispyrė batus – pirma nuo vienos kojos, paskui nuo kitos.

– Jeigu būtum jam paskambinęs, būtum sužinojęs, kad dalį dienos aš pietavau su jo žmona. Ar kas nors bloga atsitiko?

– Atsitiko? Ne, ne, kodėl turėjo atsitikti? – Net per telefoną buvo juntamas sarkazmas. – Pažadini mane vos saulei patekėjus…

– Po dešimtos, – pataisė jį Fredė.

– O tada dingsti dievai žino kur, – nekreipdamas į jos žodžius dėmesio tęsė Nikas. – Kiek pamenu, klykavai, kad paskambinčiau.

– Teisybė. – Fredė susiėmė džiaugdamasi, kad jis nemato jos akyse šviečiančios vilties. – Ar turėjai progos peržiūrėti tai, ką tau palikau?

Nikas išsižiojo, tačiau susitvardė ir apsimetė esąs ramus.

– Užmečiau akį. – Jis valandų valandas skaitė natas, gilinosi į kūrinį, grojo. – Neblogai, ypač tos vietos, kurias sukūriau aš.

Nors Nikas jos nematė, Fredė kilstelėjo smakrą.

– Tai daug geriau nei neblogai… ypač tos vietos, kurias padailinau. – Švytėjimas jos akyse dabar išdavė nuoširdų pasididžiavimą. – O ką manai apie tekstą?

Žodžiai buvo poetiški, kartais keistai ironiški ir sužavėjo Niką labiau, nei jis būtų norėjęs pripažinti.

– Puikiai padirbėjai, Frede.

– Ak, nurimk, širdie.

– Jie geri, ar dabar patenkinta? – Jis iš lėto atsiduso. – Nežinau, ko tu iš manęs nori, bet…

– Kodėl mums apie tai nepasikalbėjus? Ar šįvakar tu laisvas?

Nikas pagalvojo apie pasimatymą, kurį buvo paskyręs, paskui apie muziką – ir visa kita nebeteko reikšmės.

– Nėra nieko, nuo ko negalėčiau išsisukti.

Fredė kilstelėjo antakius. Įdomu, nuo darbo ar nuo moters.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.

Brodvėjaus dalis, kurioje daugiausia teatrų (čia ir toliau – vert. pastabos).

Bonas – plūduriuojanti užtvara, sauganti uostą nuo nepageidaujamų laivų, torpedų.

JAV teikiami apdovanojimai už įvairius pasiekimus teatre.