Megan Hart - Nedorėlė

Aplinkinių veidai skendėjo mėlynuose ir žaliuose šešėliuose tarytum fantastinio filmo veikėjų, todėl nesupratau, ar jis nuraudo, bet neabejojau, kad dega aistra kaip ir aš. Sunku patikėti tuo, kas vyksta, tai neįmanoma! Įrėmiau delnus jam į krūtinę norėdama atsitraukti. Negaliu taip elgtis. Neleisiu nepažįstamam vyrui sukelti man orgazmą vidury šokių aikštelės! Tik ne taip, aš taip nesielgiu…

Vis dėlto elgiausi. Ak taip, tuoj patirsiu palaimą, šią akimirką! Pasitenkinsiu jausdama jo pirštus ir įsivaizduodama, kad esame vieninteliai žmonės pasaulyje ir niekas manęs nemato. Supratau neatsilaikysianti. Ūmai užplūdus stipriai malonumo bangai išsigandau, jog nualpsiu iš laimės.

Nosies galiuku jis švelniai perbraukė per ausies spenelį, kaklą paglostė karšto oro gūsis ir jis ištarė žodį, kurį kažkaip pavyko išgirsti tokiame triukšme:

– Pasiduok.

Baigta. Prikandau lūpą, kad užspausčiau iš gerklės besiveržiančią aimaną. Visas kūnas pradėjo nevalingai virpėti, o aš ėmiau tyliai dejuoti, į taktą su kiekvienu klitorio susitraukimu.

Jis tvirčiau mane apkabino ir laikė, kol nevalingai rangiausi jam ant delno. Tada pabučiavo į kaklą. Nustojęs judinti pirštus suėmė kaip tik taip, kaip geidžiau – nepaleido, bet ir nedirgino pernelyg įaudrinto kūno, kad neskaudėtų. Stengiausi įkvėpti, tačiau sunkiai sekėsi. Pasisotinęs kūnas visai suglebo. Pamėginusi dar sykį įtraukiau į plaučius ne tik oro, bet ir jo aromato. Staiga persmelkė mintis, kad nuo šiol kaskart pamačiusi žalią ir mėlyną neoninę šviesą prisiminsiu jo kvapą.

Neatrodė, kad aplinkui mus šokančios porelės būtų supratusios, kas čia vyko. Minia vis dar ritmingai judėjo, užsimiršusi siūbavo, tarytum kiekvienas lauktų savojo orgazmo.

Mano partneris pirštais sugriebė smakrą ir jį kilstelėjo. Tada pasilenkė bučiniui. Tačiau aš paskutinę akimirką pasukau veidą ir jo lūpos nutūpė ant skruosto. Širdis pašėlusiai daužėsi.

– Gerai, – tariausi išgirdusi per garsią muziką.

– Ei, žiūrėk, kur eini, po velnių!

– Pats žiūrėk, šikniau!

Du vyrai įraudusiais, prakaitu tviskančiais veidais netyčia susidūrė kaktomuša. Iškėlę kumščius jie pradėjo šokį, kuris dažniausiai baigiasi išmuštais dantimis ir kraujuotais veidais.

Partneris suėmė mane už alkūnės ir nuvedė tolyn per šokių aikštelę, pro barą, prie nedidelio atitverto stalelio. Apsidairiusi prie baro pamačiau Marsę su Veinu, jie juokėsi ir bučiavosi. Jis leido man pirmai įsitaisyti ant pusračiu lenkto krėslo, tada atsisėdo šalia. Širdis nurimo, kojomis pagaliau ėmiau jausti žemę, tapo lengviau kvėpuoti. Pasirodžius padavėjai užsisakiau gazuoto vandens su žaliąja citrina. Jis užsisakė to paties.

Prieš kelias akimirkas nepajėgiau atitraukti nuo jo žvilgsnio, o dabar nedrįsau pakelti akių. Staiga karšta gėdos banga užplūdo krūtinę, gerklę, skruostus ir kaklą.

Ir anksčiau esu dariusi tai, kuo didžiuotųsi tik paleistuvės, bet niekada taip nesielgiau viešoje vietoje ir dar su vyru, kurio nė vardo nežinau. Esu dulkinusis su ką tik sutiktais tipeliais, tačiau visada jiems pasakydavau išgalvotą vardą ir žinodavau, kuo jie vardu.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.

Clive’as Staplesas Lewisas – knygų ciklo „Narnijos kronikos“ autorius (čia ir toliau – vert. pastabos).

Timo Burtono režisuoto animacinio filmo „Košmaras prieš Kalėdas“ herojus.

Breto Eastono Elliso romanas, pagal kurį 2000 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas.

Pagrindinis romano veikėjas, investicijų bankininkas, dirbantis įmonių susijungimo ir įsigijimo skyriuje.