Sharon Kendrick - Keršto spąstuose

Здесь есть возможность читать онлайн «Sharon Kendrick - Keršto spąstuose» — ознакомительный отрывок электронной книги совершенно бесплатно, а после прочтения отрывка купить полную версию. В некоторых случаях можно слушать аудио, скачать через торрент в формате fb2 и присутствует краткое содержание. ISBN: , Жанр: Зарубежные любовные романы, Современные любовные романы, на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале библиотеки ЛибКат.

Keršto spąstuose: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Keršto spąstuose»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Tik meilė įveikia visas kliūtis.
Kadaise Lukas Sarantosas dirbo vieno iš turtingiausių pasaulio žmonių asmens sargybiniu. Dabar jis yra griežtas kompanijos prezidentas, pats turintis apsaugininkų. O naujausias Luko pirkinys pagaliau leis jam atsikeršyti Džesikai Kartrait – vienintelei moteriai, kuri jį atstūmė.
Anksčiau Džesika buvo ne jo nosiai, o šiandien ji Luko prabangių juvelyrinių dirbinių kompanijos veidas. Galėdamas vadovauti Džesikai, jis mėgaujasi kiekviena akimirka! Kol priblėsusios jų ankstesnių santykių žarijos vėl įžiebia ugnį ir Lukas ima kai ką suprasti. Ši mergina – pats vertingiausias jo kolekcijos brangakmenis…

Keršto spąstuose — читать онлайн ознакомительный отрывок

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Keršto spąstuose», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Tačiau tas jausmas greitai praėjo. Įpratusi nuolat slėpti savo jausmus Džesika apsimestinai ramiai apsidairė po kabinetą. Svetimas žmogus jos veide būtų pastebėjęs tik smalsumą.

– Kur dingo padėjėja, kuri paprastai čia sėdi?

Luko veide šmėkštelėjo susierzinimas.

– Praėjo aštuoneri metai, – tyliai tarė jis. – Aštuoneri ilgi metai nuo mūsų paskutinio susitikimo, o tu sugebi man užduoti tik banalų klausimą apie personalą?

Luko pasitikėjimas savimi trikdė Džesę beveik taip pat kaip jo išvaizda. Praėjusių dienų arogancija, rodės, dingo kartu su sutrintu odiniu švarku ir išblukusiais džinsais. Tačiau net pagal užsakymą pasiūtas kostiumas negalėjo paslėpti šio vyro skleidžiamo seksualumo. Ar dėl to jos kūnas ėmė reaguoti kaip senais laikais? Kodėl staiga prisiminė deginantį Luko bučinį ant savo lūpų ir nekantrius pirštus, kai jis kilstelėjo jos teniso sijoną, ir… ir…

– Ką čia darai? – paklausė ji staiga ne tokiu ramiu balsu, kaip norėjo. Tikėjosi, kad Lukas to nepastebėjo.

– Kodėl tau nenusirengus palto ir neprisėdus, Džese? – apsimestinai švelniai pasiūlė Lukas. – Kažkodėl labai išbalai.

Džesika norėjo paprieštarauti, kad ketina stovėti ir toliau, tačiau netikėtas susitikimas su Luku tikrai išmušė iš pusiausvyros. Ir mintis nualpti turbūt taip pat nėra itin gera. Atsidurtų horizontalioje padėtyje – visai nenorėjo atsimerkusi pamatyti virš savęs palinkusį Luką. Pasilenkusį, tarytum norėtų ją pabučiuoti… O juk iš tikrųjų žiūrėtų į ją kaip į iš po akmens išlindusį vabalą.

Džesika priėjo prie Luko parodytos kėdės ir susmuko joje. Iš rankų išslydusi rankinė tyliai šlumštelėjo ant žemės. Džesė pakėlė žvilgsnį ir pažiūrėjo į nieko nesakančias tamsias Luko akis.

– Tai… staigmena, – nerūpestingai pasakė ji.

– Įsivaizduoju, kad taip ir yra. Sakyk… – Luko akys blykstelėjo. – Koks jausmas įeiti į kabinetą ir suprasti, kad čia esu aš?

Mergina gūžtelėjo pečiais, lyg nerastų žodžių, kaip jam atsakyti, o jei turėtų, nebuvo tikra, ar norėtų, kad jis juos išgirstų.

– Turbūt viską galima kažkaip… paaiškinti?

Lukas neatrodė nusiteikęs jai padėti.

– Ką paaiškinti, Džese? Gal galėtum konkrečiau?

– Tai, kad sėdi čia ir elgiesi tarsi…

Vėl ta pusę lūpų iškreipianti šypsena.

– Tarsi viskas aplinkui priklausytų man?

Džesė nurijo gumulą gerklėje. Luko arogancija veržėsi per kraštus.

– Na, taip.

– Nes viskas čia iš tikrųjų yra mano, – staiga nekantriai atšovė jis. – Įsigijau kompaniją, Džese. Ir dabar man priklauso visos Lulu parduotuvės, miestuose, oro uostuose ir kruiziniuose laivuose visame pasaulyje.

Džesės oda nuėjo pagaugais. Susikaupk , – mintyse liepė sau. Tu tai gali. Esi įvaldžiusi šį mokslą.

– Aš nežinojau… – tarė ramiu balsu.

– Kad esu pakankamai turtingas?

– Na, to irgi nežinojau, – šypsena Džesės veide laikėsi tartum įrėžta peiliu. – Ir to, kad domiesi juvelyriniais dirbiniais ir laikrodžiais.

Lukas suglaudė abiejų rankų pirštus prieš save ir įdėmiai pažvelgė į akvamarino spalvos akis. Kaip visada, jos šukuosena atrodė tobulai. Net po itin energingo sekso Džesės plaukai krisdavo tvarkingu blizgančiu kriokliu. Rausvai spindinčios lūpos gaivino miglotus prisiminimus, kurie šiurpuliu nubėgo jo oda. Džesika Kartrait. Moteris, kurios negalėjo pamiršti. Moteris, kuri jį atskleidė, o tada paliko visiškai susipainiojusį. Ji yra jo išblyškęs ir nelauktas atpildas. Lukas lėtai iškvėpė ir žvilgsniu neskubėdamas nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų – juk turi teisę apžiūrėti ją kaip ir bet kokį kitą gražų pirkinį, kurį ką tik įsigijo.

Džesikos stilius, kaip įprasta, buvo santūrus. Klasikinis ir ramus. Puikios kūno formos nekėlė abejonių, kad ji buvusi sportininkė. Ji niekada nedėvėdavo atvirų drabužių ir nesirinkdavo ryškaus makiažo, paprastai atrodydavo natūraliai ir tai nepasikeitė. Lukas pats buvo nustebintas to, kaip Džesė jį traukė. Taip ir neišsiaiškino priežasties. Jis pastebėjo, kaip jos balta palaidinė buvo prigludusi prie nedidelių dailių krūtų ir kaip ausyse spingsi perlų auskarai. Šviesūs plaukai surišti į uodegėlę. Tokia šukuosena pabrėžė aukštus jos skruostikaulius. Džesika atrodė atsiribojusi ir neprieinama. Bet tai buvo melas. Nes po netikru šaltos mergelės įvaizdžiu slėpėsi tokia pat kaip ir visos – lėkšta ir godi moteris, ar ne? Tokia, kuri paimtų iš tavęs tai, ko nori, ir tada paliktų, žiopčiojantį kaip iš vandens į krantą išmestą žuvį.

– Daug ko apie mane nežinai, – Lukas kietai sučiaupė lūpas ir pajuto, kaip maloniai suplūsta kraujas į paslėpsnius. Ir dar daug dalykų, kuriuos jai teks sužinoti.

– Nesuprantu… – Džesika gūžtelėjo pečiais, o jos akvamarino spalvos akys klausiamai suspindo. – Paskutinį kartą, kai tave mačiau, dirbai asmens sargybiniu. Saugojai Rusijos oligarchą. – Mergina suraukė kaktą, tarsi bandydama prisiminti. – Dimitrijų Makarovą, ar ne?

– Tikrai? Toks buvo jo vardas, – Lukas linktelėjo galva. – Buvau žmogus su ginklu… švarke. Žmogus, nežinantis, kas yra baimė. Raumenų kalnas, vienu smūgiu galintis sulaužyti lentą. – Jis trumpam pritilo ir pažvelgė į Džesiką. Prisiminė, kaip tais ilgais pirštais ji mėgdavo slysti jo pūpsančiais kietais raumenimis, kaip patenkinta murmėdavo liesdamasi prie jo tvirto kaip plienas kūno. – Tačiau vieną dieną nusprendžiau pradėti naudotis savo galva, ne tik raumenimis. Supratau, kad gyvenimas, skirtas kitiems apsaugoti, gali būti labai trumpas. Turėjau žvelgti į ateitį. Be to, kai kurios moterys tokius vyrus laiko barbarais, ar ne, Džese?

Džesika krūptelėjo. Lukas pastebėjo, kaip pabąla jos į kumščius suspaustų pirštų krumpliai. Tokia jos reakcija jam buvo itin maloni. Nes norėjo pamatyti, kaip ji reaguoja. Išvysti, kaip ištirpsta jos šaltakraujiškumas ir ji ima nepatogiai muistytis.

– Žinai, kad niekada taip nesakiau, – Džesės balsas virpėjo.

– Nesakei, – niūriai sutiko Lukas. – Tačiau taip kalbėjo tavo tėvas, o tu tiesiog stovėjai ten ir pritarei kiekvienam jo prakeiktam žodžiui, ar ne, Džese? Prisidėjai prie to nieko nesakydama. Mažoji princesė, pritarianti tėtukui. Gal tau priminti keletą kitų dalykų, kuriuos jis sakė?

– Ne! – Džesė delnu prisidengė gerklę, lyg jos pirštai galėtų paslėpti staiga padažnėjusį pulsą.

– Jis pavadino mane žudiku. Sakė, kad jei liksi su manimi, nusitempsiu tave į padugnių lizdą, iš kur pats ir atėjau. Ar nepamiršai to, Džese?

Džesika papurtė galvą.

– Kodėl sėdime čia ir kalbame apie praeitį? – paklausė ji staiga ne tokiu ramiu balsu. – Susitikinėjau su tavimi, kai buvau paauglė, ir, taip, mano tėvo reakcija buvo labai bloga, kai jis sužinojo, kad mes…

– Meilužiai, – apsimestinai švelniai pasufleravo Lukas.

Džesė nurijo gumulą gerklėje.

– Meilužiai, – pakartojo ji kimiai. – Bet viskas vyko taip seniai ir dabar tai nebeturi reikšmės. Aš… gyvenau toliau ir, manau, tu taip pat.

Lukas būtų nusikvatojęs, jei nebūtų jautęs didžiulio įniršio. Džesika pažemino jį taip, kaip jokia moteris nebuvo drįsusi net pabandyti. Ji sutrypė jo kvailas svajones ir mano, kad tai nieko nereiškia? Na, parodys jai, kad tai šį tą reiškė. Kad jei išduosi ką nors, anksčiau ar vėliau išdavystė ims tave persekioti.

Lukas paėmė auksinį parkerį, kuris gulėjo ant stalo, ir ėmė sukinėti jį tarp nykščio ir smiliaus, nenuleisdamas akių nuo Džesikos.

Читать дальше
Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Keršto spąstuose»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Keršto spąstuose» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё непрочитанные произведения.


Sharon Kendrick - Consultant Care
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - Seduced By The Boss
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - The Mistress's Child
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - Make-Over Marriage
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - Back In The Boss's Bed
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - His Child
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - The Paternity Claim
Sharon Kendrick
Sharon Kendrick - A Whisper of Disgrace
Sharon Kendrick
Отзывы о книге «Keršto spąstuose»

Обсуждение, отзывы о книге «Keršto spąstuose» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.

x