Diana Palmer - Meilės keliai

Ji nusišypsojo.

– Jau ketinau sakyti tą patį…

– Žmonės kalbės. Ir tegul, – pasakė jis, sugriebęs jos ranką ir pakėlęs delną prie lūpų. Jis buvo tvirtas ir vėsus, palyginti su alpiai sudrėkusiais pirštais. – Mes dar pasimatysime, Briana.

– Žinau, – ji pajudino pėdas ir įsisiurbė akimis į jo platų tamsų veidą. – Turite žvelgti į priekį. Ateis diena, kai tai nebebus taip sunku. Imkitės to, ką visada norėjote daryti, įgyvendinkite tai, ką esate numatęs, vykdykite projektus.

Jis visas įsitempė.

– Pastaruosius dvejus metus aš slaugiau Margo, kol vėžys ją gyvą suėdė. Nėra lengva mokytis gyventi vienam. Neturiu nieko, kuo galėčiau rūpintis.

Brianos vyzdžiai išsiplėtė.

– Nežiūrėkit taip į mane. Aš esu nepriklausoma, tikrai, – patikino ji.

Pieso akys apsiblausė.

– Tu esi stebuklas, – netikėtai pareiškė jis. – Gal angelų sargų iš tikrųjų esama, ir tu esi manasis. Bet tai – abipusis ryšys. Todėl aš ketinu būti tavuoju. Pasirink kokį tik nori koledžą. Net ir Oksforde. Visur turiu ryšių.

Brianos akys sublizgo.

– Tu nepanašus į pasakų krikštatėvį.

– Išvaizda gali būti apgaulinga. Aš irgi niekada nemačiau tėvelio nuodėmklausio su ilgais šviesiais plaukais.

– Man metas, – prunkštelėjo ji.

– Tai eik. Ačiū tau, – tarstelėjo jis.

– Vieni niekai. Jūs ištversite, – pasakė ji ir sustojusi miegamojo tarpduryje dar kartą pažvelgė į jį. Nurimusi. – Jums… viskas bus gerai. Manau, jums nieko nereikia daryti…

Jis pasirėmė ant alkūnės.

– Ir neketinu nieko daryti, – iškilmingai prisiekė jis.

Akimirką stojo tyla ir Briana pasijuto nejaukiai.

– Rūpinkitės savimi, – išlemeno ji.

– Ir tu taip pat, – atsakė jis.

Ji abejodama pastūmė duris.

– Žinau, kad nenori išeiti, – pasakė jis žemu ir atžariu balsu. – Bet privalai.

Briana žvilgtelėjo į jį pro petį savo didžiulėmis smalsiomis akimis.

– Nesuprantu, – susirūpinusi sušnabždėjo.

– Mes daug sužinojome vienas apie kitą per trumpesnį laiką, nei tai paprastai pavyksta žmonėms, – paaiškino jis. – Tokio ryšio man dar neteko patirti. – Jis santūriai nusišypsojo. – Nevark, mėgindama tai suprasti. Draugystė – nepaprastas dalykas. Tiesiog priimk ją, – pridūrė jis.

– Gerai, – šypsodamasi sutiko Briana.

– Palūkėk minutėlę. Paduok man kelnes.

– Ar ketinate eiti su manimi? – pagyvėjo ji.

– Juokinga mergiūkštė, – niūriai sumurmėjo jis. – Būdamas tokios būsenos įkrisčiau į lifto šachtą. Ne. Ketinu tau kai ką duoti.

– Jeigu norite man sumokėti…

– Gal liausiesi spiginusi mane žvilgsniu? – burbtelėjo jis, traukdamas iš savo piniginės kortelę ir dėdamas ją ant lovatiesės.

– Čia užrašytas asmeninis mano viešbučio apartamentų telefono numeris. Jeigu turėsi rūpesčių ar norėsi su manimi susisiekti, skambink.

Paėmusi kortelę, Briana pakėlė akis į jį.

– Atsiprašau, kad ne taip jus supratau.

– Ir už ką, tiesą sakant, turėčiau mokėti? – irzliai pasidomėjo jis. – Moterys, apie kurias tu galvoji, neapsiriboja tokiu menkniekiu, kaip kelnių nusmaukimas, jos gali truputį daugiau.

Briana aiktelėjo.

– Nešdinkis, – paliepė jis. – Ir pasilaikyk savo purvinas mintis sau, tu bjauri mergiūkšte.

– Liaukitės mane pravardžiavęs, – išdidžiai pareiškė ji. – Neturėjau jokių purvinų minčių.

– Cha!

Ji įsidėjo kortelę į suknelės kišenę ir nusišypsojo jam.

– Matyt, geriau pasijutote, kad vėl pradėjote burbėti. Dabar jau tikrai išeinu.

– Kur čia jausiesi geriau, jeigu viskas, ką gali man pasiūlyti, tėra įžeidinėjimai.

Briana žvelgė į jį stovėdama tarpduryje.

– Galėčiau sugrįžti į Chez Georges barą ir atsiųsti jums moterį ryškiai dažytomis lūpomis, kad ji patikrintų jūsų piniginę. Ji tikrai žinotų, ką daryti, nusmaukusi kelnes. Esu įsitikinusi.

– Taip manai, palaidūne? – švelniai pasidomėjo jis.

– Be to, šiomis dienomis ir pati ketinu kai ko išmokti, taigi saugokitės.

– Briana.

Ji grįžtelėjo, palikusi atviras duris.

– Ką?

Pieso veidas buvo rimtas.

– Labai rūpestingai rinkis šios ypatingos srities repetitorius. Būk itin atidi.

Ji atmetė atgal plaukus.

– Nesijaudinkite. Turiu numačiusi vieną kandidatą.

– Iš tiesų? Ir kas jis? – dygokai pasidomėjo jis.

Briana vėl pasuko prie durų, bet neištvėrė ir grįžtelėjo į jį.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.