Nancy Warren - Buvusiojo sindromas

– Steisė trokšta vestuvių cirko tema, – pasakė Patricija Greindž kone maldaudama.

Tas tonas buvo gerai pažįstamas Karenai Peteršem, – desperatiškas klyksmas moters, kuri taip ilgai lepino savo mažylę, kad nebežinojo, kaip liautis. Viena geriausių vestuvių planuotojų Filadelfijoje Karena buvo susidūrusi su daugybe išlepusių princesių ir keisčiausių prašymų, bet šis pranoko viską.

– Vestuvės cirko tema – tikrai neįprasta, – atsakė Karena. – Tokių dažnai nepamatysi.

– Viskas dėl Cirque du Soleil , – bejėgiškai skėstelėjusi rankomis paaiškino Patricija.

– Cirque du Soleil ? – Ką, po paraliais, cirko artistų trupė turi bendro su vestuvėmis?

Nuotakos motina linktelėjo galva.

– Per pirmąjį pasimatymą Hadsonas nusivedė Steisę pažiūrėti jų pasirodymo Kooza. Jiems atrodo, kad būtų romantiška per vestuves atkurti cirko temą.

– Na, tikriausiai reikia džiaugtis, kad per pirmąjį pasimatymą jis nenusivežė jos ant ledo pažvejoti.

Moteris blausiai šyptelėjo.

– Tikriausiai. – Ji pasitaisė ir taip idealiai tiesią Gucci sijono apačią. – Cirque trupėje yra ne tik klounų, bet ir akrobatų.

– Du laimingai santuokai būtini atributai.

– Taigi. – Klientė dėkinga šyptelėjo. – Be to, Cirque kartą surengė pasirodymą per Oskarų teikimo ceremoniją. Atmenu, žiūrėjau per televizorių.

Tik Filadelfijos aukštuomenės mergina gali prilyginti savo vestuves Oskarų teikimui. Karena jau dabar numanė, kad šis užsakymas bus košmariškas. Į susitikimą atėjo tik nuotakos motina, pati nuotaka pasirodyti nesiteikė. Tai visada būdavo blogas ženklas. Karena tramdė troškimą paliepti moteriškei susirinkti savo skrajojančio cirko akrobatus ir pasiieškoti kitos vestuvių planuotojos. Kad ir kaip varydavo į neviltį kai kurie jai ir jos įmonei Visos tavo svajonės keliami reikalavimai, Karena patirdavo daugiausia malonumo įgyvendindama sunkiausius užsakymus. Jei atvirai, iššūkiai neleisdavo užplūsti nuoboduliui.

Pro atnaujinto mūrinio sandėlio, kurį ji įsigijo senamiestyje ir įkurdino jame savo augantį verslą, langus plūdo skaisti spalio saulė, išryškindama sodrią karamelinę restauruotų grindų spalvą.

– Pažiūrėkime, ką man pavyks sugalvoti. Paruošiu pasiūlymą, ir tada galėsime susitikti, tarkim, po poros savaičių. Galbūt kartu su nuotaka.

Motinai išėjus, Karena kelias minutes vedė į kompiuterį pastabas, paskui atsistojusi nuėjo į biurą.

– Einu pasimatyti su Čelse, – išeidama pasakė savo asistentei Di.

Jauna šviesiaplaukė britė, kuri čia darė viską, ką reikėjo, nenustebusi linktelėjo, nes Karena pas savo maisto tiekėją ir gerą bičiulę į Hamond ir Ko eidavo bent kartą per dieną – aptarti užsakymų su Čelse Hamond arba paprasčiausiai paplepėti. O jei tuos du kvartalus nužingsniuos pakankamai spėriai, tai prilygs penkiolikai minučių ant bėgimo takelio.

Užsidėjusi akinius nuo saulės ir užsimetusi lengvą paltuką, Karena patraukė į pastatą, kurio paradinėje dalyje įrengtame bufete Čelsė prekiavo gurmaniškais patiekalais ir kava išsinešti, o už jo esančioje erdvioje pramoninėje virtuvėje plėtojo viešojo maitinimo verslą. Viršuje buvo mažas butukas, kuriuo Čelsė naudojosi kaip biuru.

Kai Karena įėjo, Čelsė kaip tik statė į šaldytuvo vitriną kupiną dubenį bolivinės balandos salotų. Žinojo, kad ten bolivinė balanda tik todėl, kad taip buvo parašyta etiketėje. Priešingai nei jos bičiulei, maistas Karenai buvo ne aistra, o priešas, ir ji stengdavosi galvoti apie valgį kiek galėdama mažiau. Kulinarijos knygos ir nesibaigiančios televizijos šou programos, per kurias žavūs vyrai ruošia apetitą žadinančius gardumynus, – tie du dalykai, kurių jai norėjosi labiausiai, – skirti ne jai, žemaūgei su putlia krūtine ir išraiškingais klubais.

Kulinarė, kurią gamta apdovanojo aukštu lieknu kūnu ir normalia, bet ne per maža krūtine bei klubais, išvydusi Kareną, nušvito nuoširdžia šmaikščia šypsena ir atsitiesė.

– Puiku. Atėjai pačiu laiku išgerti kavos.

– Man su grietinėle. Ir dar norėsiu vieno iš tų tavo šokoladinių pyragaičių su keturiais tūkstančiais kalorijų.

Kadangi Karena amžinai laikydavosi dietos, Čelsė kilstelėjo antakius.

– Sunki diena?

– Nuotaka pageidauja cirko temos. Ir kad nebūtų prasčiau kaip Cirque du Soleil.

Čelsė įpylė du puodelius kavos, mikliai padėliojo ant lėkštės dekadentiškai atrodančių gardėsių ir šūktelėjo kažkam virtuvėje:

– Būsiu viršuje! Prižiūrėkite bufetą ir pašaukite, jei manęs prireiktų.

– Gerai! – pasigirdo atsakymas.

Jiedvi užlipo laiptais.

– Man įdomu, ar pirmąją naktį bus išbandomos piramidės arba trapecijos, – pasiskundė Karena.

– Tavo cinizmas taip ir šviečia, – atkirto Čelsė.

– Žinau. – Karena atsiduso. – Tau gerai, kai ant piršto turi žiedą ir tave įsimylėjęs šauniausias pasaulyje vyrukas, o aš – tik nusivylusi išsiskyrėlė. Vestuvių planuotoja, netikinti santuoka.

– Aišku, kad tikinti, – paguodė Čelsė. – Tiesiog dar nesutikai tinkamo vyro.

– Man trisdešimt penkeri. O nuotakos kiekvienais metais vis jaunėja. – Ji ilgesingai pažvelgė į šokoladinį pyragėlį. – Ir lieknėja. Reikėtų viską mesti ir sustorėti. Juk niekas manęs nemato nuogos. Jei negaunu sekso, turėčiau pasimėgauti bent jau maistu.

– Tu ne stora, o putli. – Čelsė matė, kurlink krypsta Karenos akys. – Aš juk tave pažįstu. Jei suvalgysi šokoladinį pyragėlį, paskui graušies. – Jos rudos akys linksmai žybtelėjo. – Bet ta citrininė juostelė nekaloringa.

– Tu man per gera. – Karena vėl atsiduso ir griebė geltoną saldėsį nuo lėkštutės.

– Juokauji? Jei ne tu, dabar čia nedirbčiau ir neturėčiau tiek užsakymų. Taip džiaugiuosi, kad suteikei man galimybę.

Tiesa, – galvojo Karena krimsdama citrinų skonio dangišką skanėstą. Kai jiedvi susitiko pirmą kartą, Čelsė Hamond buvo ką tik grįžusi iš kulinarijos mokyklos Paryžiuje ir mėgino įsukti savo viešojo maitinimo verslą. Paragavusi jos patiekalų ir vos kelias minutes pasikalbėjusi, Karena pajuto radusi tai, ko trūko jos vestuvių planavimo verslui. Ji kone iškart pasiūlė Čelsei tapti išskirtine maisto tiekėja. Tai reiškė, kad kitos vestuvių planavimo firmos negalėjo naudotis Hamond ir Ko paslaugomis, nors Čelsė galėjo tiekti maistą kitiems renginiams. Mainais Čelsė gavo visus Visų tavo svajonių užsakymus ruošti maistą pobūviams, o jų būdavo daug.

Ji atsidarė bylą savo nešiojamajame kompiuteryje.

– Kada numatytas tas vestuvių cirkas?

– Priklauso nuo Cirque du Soleil planų.

Mergina kilstelėjo galvą, tamsiai rudi plaukai subangavo.

– Nieko sau!

– Aha. Regis, iš jaunikio pusės kažkas pažįsta kažką, kas gali priversti trupę pasirodyti per vestuves. – Pagalvojusi apie jos laukiančią milžinišką užduotį, Karena palingavo galva. – Reikės rasti ypač erdvias patalpas aukštomis lubomis. Nuotaka mano, kad jai gali prireikti tikros cirko palapinės.

– Pagalvosiu apie maistą. – Čelsė susiraukė. – Nors cirkas ne visai dera su maistu. Reikės daugiau dėmesio skirti dekoracijoms ir pateikimui. – Ji dar kažką įvedė į kompiuterį. – Lorelė bus sužavėta.

Lorelė Metjus buvo ypatingo talento konditerė ir tortų puošėja, kurios gaminiai virsdavo tikrais meno ir architektūros kūriniais; negana to, būdavo nuostabiai gardūs. Visos tavo svajonės garsėjo kruopščiu planavimu, skaniu maistu ir įspūdingais vestuviniais tortais.