Shirley Jump - Raudono batelio istorija

Dar. Bet ar ilgam? LL Dizaine dirbo keturi šimtai žmonių. Keturi šimtai žmonių, kurie juo tikėjo, kuriems reikėjo mokėti paskolas bankui, kurių vaikus reikėjo leisti į koledžus, kuriems reikėjo valgyti. Tai nebuvo tik Lenoros Luis palikimo griūtis, ir tai graužė jį naktimis…

Tai mintis apie visus tuos žmones, stovinčius eilėje prie bedarbio pašalpos. Dėl jo kaltės.

Tūkstantąjį kartą Keilebas svarstė, kokia beprotybė pastūmėjo jį galvoti, kad jam pavyks suvaldyti tokią įmonę. Po velnių, jam vos sekėsi suvaldyti savo paties gyvenimą. Jis padarė tiek klaidų, kad jos laisvai užpildytų kruizinį laivą. Galbūt, jei jis turėtų…

Ne, jis negalvos apie tai. Tai praeitis – praeitis, kuri jį vis dar nepaliaujamai graužė.

Marta ištiesė ranką ir paėmė glotnų tamsiai raudoną batelį. Suspaudė delne, švelniai kaip vos gimusį kačiuką, ir, jis galėjo prisiekti, kone įkvėpė odos kvapo.

– Jis toks gražus. Nenusakomai… – Ji atsiduso, atsuko dešiniąją jo pusę ir parodė vos matomą įbrėžimą. – O Dieve. Kas čia nutiko?

– Nesėkmingas susitikimas su asfaltu. – Ko gero, įbrėžimą galima užlyginti, bet, šiaip ar taip, Keilebui tai nerūpėjo. Jis nefotografuos batelio, neparduos ir neavės jo. Tiesiog panaudos savo asmeniniams tikslams.

Tokia mintis jam į galvą šovė beveik tą pačią akimirką, kai ryte pakėlė šį aukštakulnį. Jis taip skubėjo į vietą, kur vyks Mados savaitė, kad vos pastebėjo išmestą aukštakulnį. Bet raudonos spalvos blyksnis patraukė žvilgsnį, ir jis sustojo, gal iš smalsumo, gal ir dėl kažkokio keisto šeštojo pojūčio, pakuždėjusio, kad vienišas batelis nėra šiaip sau batas, o kažkas svarbesnio.

Labai svarbaus.

Dar prieš jį pakeldamas, Keilebas atpažino padą juodais dryžiais, puošusį kiekvieną Frederiko K batelį. Tada pastebėjo į odą įsiūtą dizainerio autografą. F, tada keverzonė, tada K. Raštas kaip tikro gydytojo.

Prieš pagalvodamas, ką daro, Keilebas įsikišo batelį į švarko kišenę, sustabdė taksi ir išvažiavo į susitikimą. Be abejo, kažkas batelio pasigedo…

Bet Keilebas tikrai nepraleis galimybės susilyginti su rykliu, grasinančiu LL Dizainui iš konkurencingo mados vandenyno gelmių. Žmonės tikėjo, kad jis nenuskandins šio laivo ir, Dievas mato, jam tai pavyks.

Taip, bet kaip? – paklausė plonas vidinis balselis. Jis negalėjo nuvilti savo darbuotojų. Bet labiausiai jis negalėjo nuvilti motinos. Ji gal ir nežinojo, kas vyksta su jos įmone, bet Keilebas laikėsi minties, kad galbūt vieną dieną ji sugrįš, ir, jei taip atsitiktų, norės pamatyti, kaip gerai jam sekėsi tęsti jos darbą.

– Tai… dabar, kai turite tariamą Frederiko K batelį, – tarė Marta, – ką su juo darysite? – Ji prispaudė jį prie krūtinės lyg didžiausią brangenybę.

Keilebas pasilenkė į priekį, griebė batelį iš Martos rankos ir pastatė jį atgal ant lentynos.

– Pasilaikysiu jį. Ir į prekybą išleisiu dar geresnį modelį. Jau metų metus kalbėjomės apie batų linijos kūrimą ir visi buvome nusiteikę tai padaryti, kai žemė ėmė slysti iš po kojų. Manau, dabar tam pats laikas. Tai tiesiog įkrito man į rankas – tiesiogine to žodžio prasme – ir būtų beprotiška tuo nepasinaudoti.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.