Jennifer Crusie - Vyro medžioklė

– Pirmiausia reikia nustatyti tikslus.

– Gerai. – Džesė ėmė raustis didžiuliame išsiuvinėtame krepšyje, ieškodama rašiklio. Neapsikentusi Keitė pakilo iš vietos, priėjo prie rašomojo stalo, paėmė parkerį su auksine plunksna ir įteikė jį draugei.

– Ačiū. – Džesė numetė rankinę į šalį. – Reikės susitvarkyti rankinę. Primink, kad grąžinčiau, nes visąlaik pamirštu.

– Žinau, – tarė Keitė ir atsisėdo į savo vietą.

– Na, ir koks tavo tikslas? Surasti poną Tobulybę ir už jo ištekėti, ar ne?

– Taip. – Keitė ištraukė savo kavos puodelį iš po Džesės laikraščio.

– Tai kokio vyro ieškome?

Laikraščio kraštelis skendėjo Keitės kavoje. Ji ištraukė jį ir nusausino servetėle, kad neišsiteptų staltiesė.

– Tavo laikraštis mirko mano kavoje.

– Atleisk. – Džesė prisitraukė laikraštį ir ėmė žymėtis punktus paraštėje. – Pirma, jis turi būti turtingas.

– Nebūtinai, – paprieštaravo Keitė. – Pinigai man nerūpi.

Džesė kantriai pažvelgė į draugę.

– Ne, bet tavo tėtis turtingas, o pamotė graži. Neturtingasis Derekas užsigeidė ikivedybinės sutarties ir dėl to nuo jo pabėgai. Ar pamiršai? Reikia rasti vyrą, kurio turtai būtų didesni už tavo kraitį.

– Dženisė ne tokia ir gražuolė. Be to, greičiausiai ji paveldės tėčio turtus. – „Nebent tėvas spės vesti šeštą kartą."

Džesė nuleido negirdomis Keitės prieštaravimus.

– Tu paprasčiausiai pavydi, nes ji dešimt metų už tave jaunesnė. Gerai, antras punktas. Jis turi būti už tave vyresnis maždaug penkiolika metų.

– Kodėl? – suglumusi paklausė Keitė.

– Nes tu akivaizdžiai ieškai tėvo.

– Neieškau. Duokš čia. – Ji atėmė laikraštį iš Džesės ir išbraukė pirmus du punktus. – Gerai, pirma, jis turi būti protingas. Labai labai protingas.

– Protingas – gerai, – išsišiepė Džesė.

– Protingas reiškia ne tik išsilavinęs, jis turi būti įžvalgus. Turi… atpažinti kokybę.

– Ieškai etikečių žinovo? – nutaisiusi grimasą pasidomėjo kritiškoji draugė. – Toks tavo svajonių vyras?

– Jis turi būti išskirtinis, – Keitė sutelkė dėmesį į planą, – gerai išauklėtas. Toks, kuris mokėtų elgtis operoje.

– Tu nekenti operos.

Keitė tik mostelėjo ranka, nepaisydama prieštaravimų.

– Be to, agresyvus. Privalo žinoti, ko nori, ir to siekti.

– Gerai. – Kol Keitė įsijautusi rašė, Džesė pakėlė savo puodelį prie lūpų. Paaiškėjo, kad jis tuščias, tad sukeitė su Keitės.

– Ir jis turi būti daug pasiekęs.

– Kuria prasme?

– Ką? – Keitė atplėšė akis nuo plano.

– Na, – visažinės tonu pareiškė Džesė, – sėkmė skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus.

– Turi uždirbti keturiskart daugiau nei bendraamžiai, taip pat ir akcijų biržoje, – automatiškai išpoškino Keitė ir, vargu ar supratusi, ką pasakė, vėl palinko prie sąrašo.

– Primena citatą, – tarstelėjo Džesė. – Leisk, atspėsiu, kas pirmasis taip pasakė? Šekspyras? Ne, Markas Tvenas? Ne. Pala, atsiminiau – Bertramas Svensonas, metų tėvas.

– Ką?

– Ar jau pasiekėme smagiausius punktus? – pasiteiravo Džesė.

– Kokius?

– Puikus humoro jausmas. Palaiko lygias moterų ir vyrų teises. Puikus meilužis. Myli tave iki išprotėjimo.

– Na taip, žinoma. – Keitė dirstelėjo į sąra šą. – Ar jau sakiau, kad jis turi būti daug pa- siekęs?

– Keletą kartų. – Džesė išplėšė laikraštį draugei iš rankų. – Gerai, apibūdinome laimikį. Na, koks kitas žingsnis? Reikia jį rasti, tiesa?

– Taip. – Keitė pakėlė kavos puodelį prie lūpų ir susiraukė, pamačiusi, kad šis tuščias. – Išgėrei mano kavą?

– Taip, pasijutau agresyvi. Kitas žingsnis – rasti medžioklės plotą.

– Džese, nemanau…

Džesė kilstelėjo ranką.

– Aš jau radau. – Ji atsargiai nuplėšė laikraščio kampą su Keitės sąrašu ir ištiesė draugei. – Šitą pasilaikyk. – Paskui atsivertė kelionių ir laisvalaikio skiltį. – Pažvelk.

Keitė žvilgtelėjo į po nosimi pakištą reklamą. Aukštas, išvaizdus vyras golfo drabužiais pozavo golfo aikštyne, besidriekiančiame kalvotame, miškų apsuptame slėnyje. „Atvykite į laukinę gamtą ir išbandykite sudėtingiausius Amerikoje golfo laukus, – skelbė užrašas po nuotrauka. Laukiame jūsų „Trobelėse".

– Golfo laukai? – Keitė užmetė akį į puslapio apačią. – Kentukyje?

– Na, tiesą sakant, jie siūlo ne tik golfą, – pareiškė Džesė. – Jei paskaitytum toliau, sužinotum, kad ten galima jodinėti žirgais, eiti į žygius ir kitaip pramogauti po atviru dangumi. Ten net yra ežeras. Galėtum maudytis nuoga.

Keitė perliejo draugę paniekos kupinu žvilgsniu.

Džesė gūžtelėjo.

– Na, gerai, tu neišdrįstum, bet koks nors nuotykių ištroškęs linksmuolis galėtų. – Ji palinko į priekį. – Svarbiausia – golfo laukai. Net aš esu apie juos girdėjusi. Vadovai pakloja apvalias sumeles, kad galėtų ten pažaisti. Čia tarsi skautų stovykla, kurioje gali iškylauti su martinio taure rankoje. – Džesė atsilošė ir išsišie- pė Keitei. – Manęs niekas su lazda nenuvarytų, bet galvą guldau, kad ten tikrai rasi svajonių vyrą, ir ne vieną. Čia tas pats kaip žvejoti akva- riume.

– Na, gal ir įdomu… – Keitė susiraukusi darsyk akimis permetė skelbimą. – Bet aš…

– Turi tikslą ir planą, – nesileido į kalbas Džesė. – Lig šiol visąlaik gaudavai, ko panorėjusi. Gali gauti ir dabar.

– Kodėl manai, kad visąlaik gaunu, ko noriu? – įsižeidusi paklausė Keitė.

Džesė suglumo.

– Na, juk tu…

– Jei turiu viską, ko noriu, kodėl vis dar sukuosi it voverė rate? – Keitės širdį užliejo dar viena apmaudo banga. – Klausyk, žinau, kad man neblogai sekasi…

– Uždirbi keturiskart tiek, kiek bendraamžiai, tą patį galima pasakyti ir apie akcijas, – sumurmėjo Džesė.

– Bet nesu laiminga. Noriu… Noriu užmegzti tvirtą ryšį.

– Ryšys gerai. – Džesė linktelėjo. – To ir siek.

Keitė užsimerkė ir išvydo save šalia išvaizdaus vyriškio – susikibę už rankų juodu kartu kūrė verslo imperiją.

– Noriu kartu su vyru įsteigti verslą. Noriu…

– Verslą! – Džesė iš pasibjaurėjimo vos nenusispjovė. – Pamiršk verslą, galvok apie santykius.

– Negaliu, – atsiliepė Keitė. – Aš išmanau tik apie verslą.

– Nesąmonė. – Džesė giliai įkvėpė. – Turi šiltą ir mylinčią širdį, tu rūpiniesi žmonėmis – bent jau anksčiau rūpindavaisi. – Draugė palinko virš stalo ir sugriebė Keitę už rankos. – Tu mielai dirbtum su tikrais žmonėmis, tačiau atlygis toks mažas, kad pasirinkai tarnauti kostiumuotiems niekšeliams ir grįžti namo viena. Tai kvaila ir tau pačiai nepatinka. – Ji paleido Keitės ranką ir darsyk atsiduso. – Negaliu patikėti, kad sėkmė ir pinigai taip apsuko tau galvą.

– Ką gi, malonu buvo papusryčiauti, – atšovė Keitė. – Ar tau dar ne laikas?

Džesė įkvėpė oro.

– Keite, prašau, paklausyk. Važiuok į „Trobeles", susirask mielą vyriškį, kuris atitiktų reikalavimus ir kuriam pavyktų išlaikyti tave šalia visą gyvenimą, ir būk laiminga. Tau tereikia apsispręsti būti laimingai. Tu tikrai gali.

Džesė atrodė taip nuoširdžiai susirūpinusi, ir Keitė pasidavė.

– Tik tiek, – tarstelėjo ji, – man tereikia apsispręsti.

Džesė linktelėjo.

– Taip.

Keitė dirstelėjo į skelbimą. Žinoma, vyriškis nuotraukoje tebuvo modelis, tačiau atrodė tobulai. Be to, kol nesibaigė vasara, reikėtų pasiimti atostogų – jau rugpjūtis, tad laiko liko nedaug. Pati nepamena, kada žaidė golfą.