Barbara Hannay - Molės Kuper svajonių pasimatymas

Namo raktai palikti seife banko, kuriame dirbu, Čelsio filiale, Karaliaus kelyje. Tai kvadratinis plytų pastatas. Kolegoms nurodyta atiduoti raktus tau, be to, palikau ir žemėlapį. Tereikės parodyti pasą. Nesusipratimų kilti neturėtų.

Gero skrydžio.

Su geriausiais linkėjimais

Patrikas

Kam : Patrikui Naitui < patrick.knight@mymail.com>

Nuo : Molės Kuper < molly.cooper@flowermail.com>

Tema : Aš Londone!!!!!!!

Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Jei nebūčiau tokia pavargusi, įsižnybčiau, bet siaubingai sunku priprasti prie laiko juostos pokyčio – akys merkte merkiasi. Vis tiek esu beprotiškai laiminga.

Džentelmeniškas tavo kolega banke atidavė raktus ir palinkėjo malonios viešnagės Alisos Giraitėje trisde šimt keturi, tada su lagaminu nuriedėjau už kampo ir…

Patrikai, tavo namas…

Neapsakomai.

Nuostabus.

Kol kas turėsiu pasitenkinti žodžiu dieviškas , bet tavo namai daugiau nei dieviški.

Aš pernelyg pavargusi, kad tinkamai jį aprašyčiau. Iš gersiu pirmą puodelį angliškos arbatos ir krisiu lovon.

Tavo lovon. Vaje, skamba kiek intymiai, ar ne? Parašysiu rytoj.

Palaimingai –

Molė

Kam : Patrikui Naitui < patrick.knight@mymail.com>

Nuo : Molės Kuper < molly.cooper@flowermail.com>

Tema : Ačiū

Labas, Patrikai,

dešimt valandų miegojau patogioje didžiulėje tavo lovoje ir šiandien jaučiuosi daug geriau, bet galva vis dar ūžia iš jaudulio! Anksčiau nebuvo tekę išvykti iš Australijos, todėl vakar pirmąkart išvydusi Angliją net suvirpėjau. Skridome virš Lamanšo sąsiaurio – prisipažinsiu, pamačiusi migloje skendinčius žalius laukus, kokius ir įsivaizduodavau, truputuką susigraudinau. O Hitrou. Dieve mano, kokia patirtis. Dabar žinau, kaip jaučiasi į aptvarus genami galvijai. Akimirką norėjau apsigręžti ir sprukti atgal į apsnūdusią salelę. Laimei, tai greitai praėjo ir pasigavau taksi į Čelsį. Žinau, labai ekstravagantiška, bet dar nebuvau pasirengusi su visu bagažu važiuoti metro. Truputuką bijau Londono metro.

Vairuotojas paklausė, kur norėčiau važiuoti, o kai ištariau Čelsis, SW3, jis nieko nepasakė, bet iš to, kaip sumirksėjo, supratau padariusi įspūdį. Atvykusi čia ir pati velnioniškai nustebau. Bet aš nerimauju, Patrikai.

Ne visai vienodai apsimainėme namais.

Tavo namai tokie puikūs! Lyg keturių aukštų lėlių namelis. Nepyk, tikiuosi, toks palyginimas vyro nežeidžia. Man viskas taip patinka: kilimais iškloti laiptai ir miegamieji su atskiromis voniomis. Net bidė yra! Raustu . Kol supratau, kas tai, kiek užtrukau. Nebuvau jo mačiusi. O tu mano tualete rasi žalių medvarlių. Vaje, Patrikai, ar ištversi?

Man labai patinka svetainė, tiek knygų – mėgsti skaityti, tiesa? – bet mėgstamiausia – pačioje namo apačioje esanti virtuvė. Labai patinka juodos ir baltos grindų plytelės ir stiklinės prancūziškos durys, pro kurias galima patekti į mažąjį kiemelį.

Šįryt rytinį puodeliuką išgėriau kiemelyje, sėdėdama mažame blyškios Anglijos saulės nutviekstame lopinėlyje. O prie kojų buvo nedidelė lysvelė narcizų! Dar niekada neteko matyti augančių narcizų. Kiek daug pirmų kartų!

Po pusryčių išėjau pasivaikščioti Karaliaus keliu – žmonės tokie rausvaskruosčiai ir prašmatnūs, pasirišę ilgus dvigubu mazgu surištus šalikus ir avintys ilgaaulius batus. Šaliką įsigijau (ilgaaulių neįpirksiu). Labai norėjau atrodyti kaip kitos merginos, bet skruostų nurausvinti nepavyko.

Prisiekiu mačiusi televizijos aktorių. Pagyvenusį vyriškį, vardo nežinau, bet močiutei jis patiko. Bet, Patrikai, vajėzau. Apsižvalgau – gyvenu lyg Bakingamo rūmuose, o tada pagalvoju apie tave kitame pasaulio krašte, mano mažyčiame Pandanų namelyje, kuris… na, jau pats būsi pamatęs. Labai paprastutis, tiesa? Gal reikėjo įspėti, kad neturiu plačiaekranio televizoriaus? Parašyk man ir papasakok, kaip sekasi. Tikiuosi, iš siaubo nepraradai žado.

Saliut, kaip jūs, britai, sakote.

Molė

Kam : Patrikui Naitui < patrick.knight@mymail.com>

Nuo : Molės Kuper < molly.cooper@flowermail.com>

Tema : Ar jau atvykai?

Patrikai, nepyk, jei pasirodysiu rūpestinga kaip mama, bet gal gali brūkštelėti laiškelį, kad atvykai, tau viskas gerai ir namas patinka?

M.

P. S. Aš vis dar laiminga ir susijaudinusi, bet čia neįtikėtinai šalta. Nors turėtų būti pavasaris!

Kam : Patrikui Naitui < patrick.knight@mymail.com>

Nuo : Felisitės Nait < flissK@mymail.com>

Tema : Palaikom ryšį

Labas, mielasis, tikriausiai tu jau Australijoje. Viliuosi, skrydis pavyko sklandžiai. Nevarginsiu tavęs per visą viešnagę, tik norėjau įsitikinti, kad saugiai atvykai, viskas gerai ir dar kartą palinkėti sėkmės rašant romaną.

Su meile nuo išdidžios būsimo garsaus pasaulyje perkamiausių knygų autoriaus mamos.

xx

Kam : Molei Kuper < molly.cooper@flowermail.com>

Nuo : Patriko Naito < patrick.knight@mymail.com>

Tema : Re: Patikrinimas

Mieloji Mole,

taip, jau atvykau, sveikas ir gyvas, dėkoju už rūpestį – man viskas gerai. Tikrai vertėjo dvidešimt keturias valandas skristi per visą žemės pusrutulį, kad čia atsidurčiau. Nesijaudink. Tavo namas visiškai atitinka mano poreikius, o aplinka graži. Kaip ir žadėjai, nė dėmelės, nauji patalai puikūs. Ačiū, kad juos išlyginai. Kaip ir sakiau, ketinu rašyti knygą, tad prabangos man nereikia, o ir TV daug žiūrėti neketinu. Man tereikia pakeisti aplinką ir pasisemti įkvėpimo, vaizdas pro priekinį langą kaip tik tai ir suteikia. Jau perstačiau baldus taip, kad sėdėdamas prie stalo pro langą matyčiau nuostabų vaizdą į įlanką ir Klyvlando kyšulį. Mainantis saulės ir debesų raštams jūra visą dieną keičia spalvą. Neįtikėtinai nuostabu. Džiaugiuosi, kad įsikūrei ir kad tai, ką radai, tau patinka, o dėl manęs nesirūpink. Mėgaujuosi saulėkaita ir esu labai laimingas.

Ak, ir ačiū už raštelius apie žuvį šaldiklyje, vazoninius augalus, skalbyklės gręžimo ciklą ir gekonus. Viską įsidėmėjau.

Su geriausiais linkėjimais

Patrikas

Kam : Felisitei Nait < flissK@mymail.com>

Nuo : Patriko Naito < patrick.knight@mymail.com>

Tema : Re: Palaikom ryšį

Labas, mama,

ačiū, viskas gerai. Sklandžiai įsikūriau. Palaikysim ryšį. Čia tikras rojus, tad nesijaudink dėl manęs.

Su meile tau ir Džonatanui –

Patrikas x

Asmeninis dienoraštis, Magnetinė sala, balandžio 10-oji

Labai nejauku.

Niekada nerašiau dienoraščio, bet, atrodo, rimtiems rašytojams pravartu turėti laisvo rašymo dienoraštį. Visos mintys ar idėjos – tarsi vanduo žuviai, o tikslas – laukiant dieviškojo įkvėpimo mankštinti rašymo raumenį.

Neketinau vargintis. Aš įpratęs prie skaičių ir skaičiuoklių, greitai gauti rezultatus, todėl lieti žodžius, kurių galbūt niekada nepanaudosiu, atrodo laiko gaišimas. Bet kai visą dieną prasėdėjau prie nešiojamojo kompiuterio spoksodamas į žodžius Pirmas skyrius tuščio puslapio viršuje, pajutau postūmį ką nors pamėginti.

Darbingumo stygių galiu suversti pasikeitusiai laiko juostai. Tikrai žinau, kad mūza aplankys po dienos ar dviejų, bet, užuot kelias dienas laukęs atplūstančio žodžių srauto, išbandau šią alternatyvą. Taigi… ką parašyti?