Джон Гришэм - Bylininkai

— Ir mano, — pridūrė Deividas.

Ilgam įsivyravo tyla, galų gale GM atsiplėšė nuo pagalvės ir ėmė urgzti. Ausis pasiekė tolimas, bet šaižus garsėjantis greitosios pagalbos sirenos staugimas. Volis ilgesingai nukreipė akis į langą, įstiklintą greta Rošelės stalo.

— Nė negalvok, — perspėjo Deividas.

— Atleisk. Kaltas įprotis, — atsiliepė Volis.

Oskaras sukrizeno, ir netrukus visi trys prapliupo kvatoti.

EPILOGAS

Bartas Šo nutraukė tyrimus ir atsisakė „Finlį & Figą“ apkaltinti profesiniu aplaidumu. Už vykusias pastangas nukankinti firmą ir priversti teistis „Varrik“ jam sumokėjo beveik 80 000 dolerių. Valstijos advokatų asociacijai Adamas Grandas pateikė skundą dėl neetiško elgesio, bet nieko nepešė. Jo pavyzdžiu sekė dar penki klientai iš „nemirtinai nukentėjusiųjų“ porūšio, tačiau ir jų pastangos baigėsi šnipštu. Nadina Karos tesėjo duotą žodį nesiekti sankcijų dėl nerimto ieškinio, vis dėlto kituose teismuose „Varrick“ surengė agresyvią, kartais netgi sėkmingą kampaniją pakratyti ieškovų advokatų kišenes. Vos tiktai paaiškėjo, kad Džeris Alisandras neplanavo veltis į „Krayoxx“ bylą, Pietų Floridoje jam teko sumokėti didžiulę baudą.

Tuja Khaingas patyrė seriją stiprių priepuolių ir, po Kalėdų praėjus trims dienoms, mirė Leikšoro vaikų ligoninėje. Kukliose laidotuvėse dalyvavo Deividas su Helena, Volis, Oskaras bei Rošelė. Atvyko ir Karlas Laportas su Dilanu Kotu, kurie, tarpininkaujant Deividui, tyliai šnektelėjo su Lvina ir Sojų. Generalinis direktorius pareiškė nuoširdžią užuojautą ir kompanijos vardu dar sykį prisiėmė atsakomybę. Be to, patikino, kad vykdys sutarties sąlygas ir sumokės visą žadėtą sumą.

Oskaro skyrybose taškas buvo padėtas vėlyvą sausį. Jis jau gyveno su kita moterimi, buvo įsikūręs naujame bute ir jautėsi kaip niekad laimingas. Volis prie alkoholio nesilietė ir net savanoriškai tiesė pagalbos ranką su žalingais įpročiais kovojantiems kitiems teisininkams.

Už pasikėsinimą padegti advokatų biurą Džastinas Bardolas metams sėdo į kalėjimą. Į teismo salę vežimėlyje atriedėjusiam nusikaltėliui surengė akistatą su Oskaru, Volių ir Deividu. Siekdamas kuo švelnesnės bausmės, Bardolas bendradarbiavo su prokurorais. Teisėjas, kuris pirmuosius dvidešimt juridinės veiklos metų praleido pietvakarių Čikagos gatvėse ir buvo nekokios nuomonės apie banditus, susimokančius liepsnose paskandinti advokatų kontoras, Džastino bosams užuojautos neparodė. „Cicero Pipe“ savininkui skyrė penkerius įkalinimo metus, jo statybų vadovą už grotų pasodinto ketveriems metams.

Deivido pastangomis Oskarui ir jo firmai pateiktą Bardolo ieškinį teismas atmetė.

Partnerystė neatlaikė išbandymų, nors tuo stebėtis nevertėjo. Po širdies operacijos ir skyrybų išsikvėpęs Oskaras biure praleisdavo vis mažiau laiko. Banke jis turėjo santaupų, iš socialinio draudimo fondo gaudavo pensiją, o sugyventinė gerai užsidirbo iš masažistės veiklos. (Atvirai kalbant, su ja susipažino gretimame masažo salone.) Naujoji sutartis galiojo jau pusmetį, kai Oskaras ėmė laidyti užuominas apie atsistatydinimą. Po nuotykių su „Krayoxx“ Volis tebesilaižė žaizdas ir neberodė užsidegimo šniukštinėti potencialių bylų. Pats susitikinėjo su šiek tiek už save vyresne moterimi, kuri, anot Volio, džiaugėsi „puikia finansine padėtimi“. Skausminga tiesa badė akis, bent jau Deividui — abu partneriai stokojo tiek noro, tiek talento rūpintis stambiomis bylomis ir, iškilus būtinybei, jas nagrinėti teisme. Stačiai sunku įsivaizduoti, kaip su jais reikėtų vėl įžengti į posėdžių salę.

Deivido radaras veikė sustiprintos parengties režimu, todėl jis kaipmat įžvelgė pavojaus ženklus. Ir suskato mintyti apie pasitraukimą.

Prabėgus vienuolikai mėnesių nuo to meto, kai pasaulį išvydo duktė, Helena pagimdė dvynukus. Reikšmingas įvykis privertė tėvą rimtai susimąstyti apie ateitį. Netoli Linkolno Parko, kur Zinkai gyveno, jis išsinuomojo biurą — apsistojo penkto aukšto patalpose, nes iš ten atsivėrė miesto pietinės dalies panorama. Pro langą buvo matyti didingi centrinių pastatų kontūrai, tarp kurių, pačiame viduryje, stiebėsi „Trust“ bokštas. Vaizdas, kaip skatinimo faktorius, niekuomet jo nenuvildavo.

Pasirūpinęs savo reikalais Deividas informavo partnerius, kad ruošiasi juos apleisti, vos tik baigs galioti dvylikos mėnesių sutartis.

Atsisveikinimas buvo sunkus ir liūdnas, tačiau nieko nenustebino. Jis paakstino Oskarą pranešti apie ketinimus išeiti į pensiją. Palengvėjo, rodės, ir Voliui. Porelė nedelsiant apsisprendė parduoti kontoros pastatą ir nutraukti jos veiklą. Tuo metu, kai visi ėmė vieni kitiems spausti rankas ir linkėti geros kloties, Volis jau planavo lėkti į Aliaską.

Neskaitant šuns, Deividui atiteko ir Rošelė, nors jiedu ištisą mėnesį slapta šnekučiavosi apie galimus pokyčius. Jam nė nebūtų šovusi mintis iš firmos grobti sekretorės, bet toji netikėtai prarado darbą. Rošelei prižadėjo didesnę algą, daugiau priedų ir biuro administratorės pareigas, todėl ji mielai persikraustė į naują advokato Deivido E. Zinko būstinę.

Jo firmos specializacija — gamintojų atsakomybės teisė. Kai pavyko sėkmingai užbaigti dar porą bylų, susijusių su apsinuodijimu švinu, Deividas, Rošelė ir gausėjantis ratas etatinių bendradarbių perprato, kad iš šitos teisminės praktikos srities jiems lemta neblogai pasipelnyti.

Didžiąją dalį darbo reikėdavo atlikti federaliniame teisme, taigi, naujajai advokatų kontorai suklestėjus, jis vis dažniau atklysdavo į centrinę miesto dalį. Ištaikęs laisvą minutę užsukdavo į „Abnerį“, su barmenu apsimainydavo keliais sąmojais ir ko nors sukrimsdavo — paprastai valgydavo sumuštinį ir jį užsigerdavo dietiniu limonadu. Du sykius išlenkė „Perl Harboro“ kokteilį palaikydamas draugiją poniai Spens, kuri ligi šiol kasdien susiversdavo po tris sirupo skonio gėralus. Abu kartus Deividas teįstengė ištuštinti po vieną taurę, vėliau traukiniu grįžo į biurą ir su pasimėgavimu nusnūdo ant savo naujosios sofos.

IŠNAŠOS

-1,1 °c

FDA (Food and Drug Administration) — Maisto ir vaistų valdyba

BCP (Bureau of Consumer Protection) — Vartotojų apsaugos biuras

Per 32,2 °C

Jungtinės Valstijose Darbo diena švenčiama pirmąjį rugsėjo pirmadienį.