M. Rostovtzeff. Social and Economical History of the Hellenistic WorId, II, p. 1305–1306.
J. Gage . Socialinės klasės Romoje, p. 155.
Dionas Kasijus. Romos istorija, LII, 19.
R. Macmullen. Roman Sočiai Relations, p. 125–126.
Dionas Kasijus. Romos istorija, LII, 19.
C. G. Starr. The Roman Empire, p. 64.
R. Synie. Roman Papers, II, p. 1576.
R. MacMulfen , op. cit., p. 93.
Ten pat, p. 110 su nuoroda į Senekos laiškus , 31, 11; Epiktetas. Pokalbiai, III, 14, 11; IV, 6, 4.
Seneka. laiškai Lucilijui, 31, 11, 47; Geradarystė, III, 18.
Epiktetas. Pokalbiai, III, 7, 37–39.
Plutarchas. Praecepta gerendae reipublicae, 798 c-d.
Ten pat, 823 c.
Ten pat, 798 c-d.
Aristotelis. Politika, I, 12, 1259 b.
Aristidas. Pagyrimai Romai, 29–39.
Seneka. Prigimtiniai klausimai, IV, pratarmė.
Plutarchas. Praecepta gerendae reipublicae, 814 c.
Taip pat Plutarcho fragmentas, pažymintis, kaip reikia mokėti valdiniams patikėti kai kurias detalias užduotis (81 la-813a).
Dionas Prusietis. Kalbos, III.
Plutarchas. Ad principem ineruditum, 780 c-d.
Markas Aurelijus. Mintys, VI, 30.
Epiktetas. Pokalbiai, III, 24, 3.
Ten pat, III, 7, 33-36
Plutarchas. Ad principem ineruditum, 780 b.
Seneka. Laiškai Lucilijui, 14, 4, 3.
Seneka. Apie sielos ramybę, XI, 11.
Seneka. Laiškai Lucilijui, 14, 4, 3.
Pažymėtina, kad veikalas apie tremtį skirtas tam pačiam personažui kaip Praecepta gerendae reipublicae.
Plutarchas. Apie tremtį, 602 c-e.
Seneka. laiškai Lucilijui, 22, 1-12.
Seneka . laiškai Lucilijui, 31, 11.
Ten pat, 47, 15.
G. W. Bowersock. Greek Sophists; taip pat C. Allbut. Greek Medicine in Rome, bei J. Scarborouch. Roman Medicine.
G. W. Bowersock, op. cit., p. 67. Celsijus savo veikale Apie mediciną (Pratarmė, vert. Vedrenes, p. 21–23) aiškina, kad medicina atsirado plėtojantis litterarum disciplina.
Plutarchas. De tuenda sanitate, 122 d-e.
Celsijus savo veikalo Apie mediciną pratarmėje išskiria tokias medicinos rūšis: režimo mediciną (vietų), vaistų mediciną (medicamentis) ir operacijų mediciną (manu). Užsiimantys pirmąja „dažnai būna labiausiai išgarsėję ir, norėdami žūtbūt pagilinti kai kurias žinias, imasi tirti pačią daiktų prigimtį“ (p. 23). Tačiau tai neprieštarauja nurodymui, kad sveikas žmogus neturėtų kreiptis į gydytojus (I, l,p. 40).
Atėnajas, in Oreibasijas. Graikų ir lotynų gydytojų kolekcija, Nežinomos knygos, XXI, išl. Bussemaker ir Daremberg, III, p. 164.
Anrilas, in Oreibasijas. II, p. 307.
Anrilas , in Oreibasijas. II, p. 307.
Atėnajas , in Oreibasijas. Nežinomos knygos, XXIII, t. III, p. 182.
Celsijus. Apie mediciną (De Medicina), I, 2, p. 42.
A. Rouselle neseniai išleido nemažą veikalą šia tema — Porneia. Apie kūno valdymą ir sensorinę netektį.
Galenas. Apie dalių naudą, XIV, 2.
Galenas . Apie dalių naudą, XIV, 2 ir 3.
Platonas . Įstatymai, VI, 782 e-783 a.
Galenas . Apie dalių naudą, XIV, 2.
Ten pat, XIV, 6.
Galenas. Apie dalių naudą, XIV, 9.
Ten pat, Id.
Ten pat, XIV, 7.
Ten pat, XIV, 9.
Galenas , in Oreibasijas , XXII; t. III, p. 46–47.
Galenas. Apie pažeistas vietas, III, 8.
Galenas . Apie dalių naudą, XIV, 10.
Aretajas. Sunkių ligų požymiai, II, 5 (vert. L. Renaud), p. 165.
Rufas Efesietis. Fragmentai, Aetius ištraukos, Raštai, leid. Daremberg, p. 320.
Aretajas. Iltinių ligų gydymas, I, 4, p. 388.
Celijus Aurelianas. Lėtinės ligos, I, 4.
Aretajas . Sunkių ligų požymiai, II, 12, p. 71-72.
Galenas. Apie pažeistas vietas, VI, 6.
Soranas. Apie moterų ligas, 1,51.
Galenas. Apie pažeistas vietas, VI, 5-
Galenas. Apie pažeistas vietas, VI, 7.
Aretajas. Lėtinių ligų požymiai, II, 5, p. 163–165.
Celsijus. De artibus, VI, 28.
Aretajas. Apie lėtinių ligų gydymą, II, 5, p. 408.
Galenas, in Oreibasijas. Nežinomos knygos, VIII; t. III, p. 110.
Ten pat, p. 109.
Rufas Efesietis. Fragmentai, Aetius ištraukos, Raštai, p. 318.
Galenas. Apie pažeistas vietas, VI, 5.
Rufas Efesietis. Fragmentai, Aetius ištraukos, Raštai, p. 320–321. Taip pat tekstas i n Oreibasijas. VT, t. I, 541.
Galenas, in Oreibasijas. Nežinomos knygos, VIII; t. III, p. 109.
Galenas, in Oreibasijas. Nežinomos knygos, VI, 37, t. I, p. 537.
Ten pat, X, t. III, p. 113.
Читать дальше