Vicki Lewis Thompson - Norėk atsargiai

Galima neabejoti, tai sukeltų daugybę rūpesčių. Tačiau šį kartą gali būti verta rizikuoti.

– Ar gedimas rimtesnis, nei maniau? – iš vonios tarpdurio paklausė Suzana.

– Ne. – Gregas atsikrenkštė, nes kažkodėl užkimo. – Atrodo, nieko ypatingo. – Jis atsiklaupė ir ėmė krapštytis prie savo įrankių dėžės spynos. Daug negrabiau nei paprastai ją atidaręs išsiėmė žibintuvėlį ir pašvietė į tą vietą, iš kurios lašėjo. Tada pastebėjo rūdis, kurios ir buvo to lašėjimo priežastis.

Suzana tikrai negalėjo priversti vamzdžio surūdyti. Nors Gregui buvo nesmagu tai pripažinti, ji nepasinaudojo varvančiu vamzdžiu, kad jį atsiviliotų į savo butą. Visai pagrįstai išsikvietė.

Po galais.

Tą pačią akimirką, kai Gregas įžengė į jos butą, Suzana suvokė: reikėjo pasakyti, jog turi neatidėliotiną susitikimą, ir dingti iš čia. Galvojo paprašyti jį sutaisyti vamzdį, kol jos nebus, bet… nugalėjo smalsumas. Be to, butas – per daug asmeniška vieta, kad ji galėtų leisti mažai pažįstamam žmogui, o dar turinčiam tokią reputaciją kaip Grego, vienam vaikščioti po jį.

Visų pirma, jis galėjo aptikti jos slėptuvę su erotiniais romanais. Džeradui jie kėlė juoką. Jis tvirtino, kad skaitydama tokias knygas Suzana gali pajusti malonumą netiesiogiai, be gyvo, kvėpuojančio vyro. Be to, pareiškė, kad tikri vyrai gyvenime nesielgia kaip tų knygų veikėjai. Ko gero, jis buvo teisus, nes iki šiol Suzanai tokio neteko sutikti.

Vis dėlto reikėjo surizikuoti ir palikti Gregą čia vieną kaišioti nosį, nes būti šalia jo – didžiulė klaida. Jis per daug gerai, per daug vyriškai kvepėjo žaliųjų citrinų skutimosi kremu ir Old Spice dezodorantu. Negalima leisti, kad jis ją seksualiai trauktų. Tačiau nors Suzana ir nenorėjo, Gregas ją traukė.

Žinoma, ji dar galėjo išeiti. Teoriškai galėjo, bet jau buvo pakerėta, lyg elnė apakinta automobilio šviesų. Kai jis pasilenkė atsukti vandens vožtuvo po kriaukle, bicepsai sujudėjo. Suzana prisižiūrėjo judančių bicepsų sporto klube per du vakarus šią savaitę, kai buvo nusivilkusi ten su Tere, bet vaikinai sportuodami judino juos sąmoningai. Atsitiktinis, nesąmoningas krustelėjimas buvo daug seksualesnis.

– Gal norėtumėte ko nors? – paklausė ji. – Vandens, kavos, limonado? – Prezervatyvo?

– Ne, ačiū.

Jis sėdėjo ant grindų ir ieškojo veržliarakčio įrankių dėžėje.

Nuo to, kaip profesionaliai jis paėmė veržliaraktį, Suzana pajuto jaudulį skrandyje. Jos idealus meilužis tikrai turės tokias rankas kaip Grego – tvirtas, bet švelnias. Ji grožėjosi ilgais smailais pirštais ir juodais plaukeliais ant viršutinės plaštakų pusės.

Gregas segėjo praktišką laikrodį – tokį galima nusipirkti vaistinėje, ant pirštų nebuvo nė vieno žiedo. Nieko keista, kad nėra žiedų, ypač žinant tai, ką papasakojo Terė. Jis – didelio miesto Don Žuanas, vyras, nenorintis jokių įsipareigojimų.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.