Kim Lawrence - Moteris, turinti praeitį

– Man patinka sniegas, – bandė priminti sau. – Myliu sniegą. Nevė jau penktą kartą – ji skaičiavo – pargriuvo veidu į pusnį.

Jei kada nors turės anūkų, užkankins juos pasakodama šią istoriją. Tiesą pasakius, istorija, prasidedanti epizodu, kai senelė pavagia automobilį, nėra pats geriausias pavyzdys!

Nevė užsimerkė ir gulėjo. Kurį laiką pailsės. Tada atsikels, nes, jei taip nepadarys, tai nebus jokių anūkų, kuriems galėtų papasakoti istoriją.

Atsikels, nes Džeimsas ja pasitikėjo, ir ji negali jo nuvilti.

Gulėdama ji girdėjo Džeimso balsą.

– Neve, turiu prašymą.

– Išpildysiu bet kokį, – greitai atsakė ji, nes buvo tuo įsitikinusi.

Džeimsas Makleodas su jos tėvu mokėsi koledže – dėl to jis įdarbino pas save Čarlį. Brolis vėliau už tai jam atsidėkojo – įniko į lošimus, tad skoloms apmokėti iš klientų sąskaitų pasisavindavo pinigus.

Supratęs, kad greitai bus sugautas, Čarlis planavo išvykti iš šalies ir apie tai prisipažino Nevei. Ji nuėjo pas Džeimsą ir maldavo į šį reikalą neįvelti policijos.

Jis taip ir padarė. Džeimsas pats iš savo kišenės padengė padarytą žalą ir iškėlė vienintelę sąlygą: Čarlis turi ieškoti pagalbos ir gydytis nuo priklausomybės lošti.

Nors Nevė ir buvo susirūpinusi, tačiau minties išpildyti bet kokį Džeimso prašymą neketino atsisakyti.

– Tekėk už manęs.

Bet kurį, bet šį…

– Pribloškiau tave.

– Ne, ne, – pamelavo ji. Nevė niekada nemanė, kad Džeimsui ji rūpi šitaip .

Niekada nežiūrėjo į jį romantiškai. Nevė susirūpinusi svarstė, gal bus ką nors ne taip padariusi ar pasakiusi, kas privertė jį taip galvoti?.. Smarkiai nuraudo, nemokšiškai ieškojo žodžių, kuriais galėtų atsakyti, neužgaudama vyro jausmų.

– Iš jūsų pusės gražu, tik… aš…

– Tu manęs nemyli – žinoma, kad ne. Aš galėčiau būti tavo tėvu…

– Aš ne tai turėjau omenyje…

– Tačiau tai būtų tik laikina, Neve. Žinau, kad skamba keistai, bet prašau truputį palaukti, neskubėk atsakyti. Leisk man paaiškinti. Matai, tai atsinaujino. – Jis atskleidė paslaptį.

Nevė suprato, kad tai – Džeimso liga, su kuria jis kovojo daugelį metų.

– Šį kartą prognozės prastos. Man liko pora mėnesių. Neve, neverk. Aš turėjau laiko su tuo susitaikyti ir sąžiningai sakau – jau pavargau. Tik man gaila palikti Haną.

– Ji liks viena – taikinys nesąžiningiems žmonėms, kuriems rūpi jos pinigai, o ne gerovė. Neve, ji bus labai turtinga jauna moteris. Jei mudu susituoktume, tu įsidukrintum Haną ir taptum jos teisėta globėja. Tada, kai manęs nebebus, niekas negalės to užginčyti. Galiu tavimi pasikliauti. Žinau, kad tu ją saugosi.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.