Sarah Mallory - Dama su vualiu

Čisvikas jiems patarnavo, perdavė žmonos atsiprašymą dėl negausių vaišių. Dominika tuojau užtikrino, kad visko užtenka. Iš tikrųjų, paragavus baltos sriubos, ėrienos sprandinės su ropėmis ir morkomis, truputėlį karpio ir makaronų pyrago, nebeliko vietos viščiuko frikasė nei pyragaičiams, nei po jų atneštam pudingui. Paaiškėjo, kad ponia Čisvik – gera virėja, o jos vyro parinktas vynas buvo tiesiog puikus. Dominika išgėrė kelias taures: tikėjosi apraminti nervus. Iki šiol nebuvo vakarieniavusi viena su jokiu vyru, todėl dabar labai aiškiai juto kitame stalo gale sėdintį nekalbų džentelmeną. Dominika suvirpėjo, pasigailėjo persirengimo kambaryje palikusi savo nėrinių skraistę. Ne, šalta nebuvo, bet… ji nervinosi.

Pokalbis buvo nenatūralus, todėl mergina apsidžiaugė galėdama grįžti į saloną. Kiek sudvejojo, kai Gideonas nusekė jai iš paskos.

– Neketinate išgerti portveino, pone?

– Čisvikas patieks man brendžio salone. Nemėgstu gerti vienas.

– Prisipažįstu, maniau, kad tai senas paprotys. Mano pusbrolis abatijoje jo griežtai laikosi, bet retai būna ten be kompanijos.

Gideono lydima tamsiais, aidinčiais koridoriais Dominika plepėjo bet ką ir negalėjo sustoti. Suprato, kad nervinasi, bet buvo dar kažkas – slaptas džiaugsmas, kad gali pabūti su juo viena. Apie tokią situaciją ji galvojo – svajojo – ištisas savaites, tačiau svajonėse su Dominika jis buvo savo noru, o ne būtinybės verčiamas. Ji vis čiauškėjo jiems atsisėdus salone. Čisvikas pastatė nedidelį saldumynų indelį Dominikai prie alkūnės ir ant bufeto padėjo padėklą su grafinais bei taurėmis.

– Ar galiu po valandos atsiųsti arbatos, ponia?

– Ne, tegul ponia Čisvik ją atneša dabar, – už ją atsakė Gideonas. Kai liko vieni, jis pridūrė: – Kai ji ateis, galėsite išsakyti pageidavimą, kad būtų paklota dar viena lova.

– O kodėl jums…

Jis papurtė galvą.

– Vadovauti tarnams – moters darbas, ponia. Tai jūs turite įsakinėti personalui.

Jis atsistojo ir įsipylė brendžio, o Dominika liūdnai žiūrėjo į židinį. Kad ir kaip nemalonu, ji turi tai padaryti. Alternatyva tokia baisi, kad net svarstyti nesinori.

Gideonas tebestovėjo prie bufeto, kai po keleto minučių įskubėjo ponia Čisvik.

– Arbata, ponia, kaip pageidavote. Ko gero, po kelionės labai pavargote, ponia, ir nenorėsite ilgiau vakaroti.

– Tiesą sakant, ponia Čisvik, aš…

– Mes su Alisa tuojau lipsime į viršų pakloti jums lovos. Leidau sau pašildyti ją keliomis karštomis plytomis, nes ji kurį laiką buvo nenaudojama, bet nemanau, kad norėsite, kad aš arba ponas Čisvikas jas dabar išimtume, ar ne? – ūkvedė suokalbiškai šyptelėjo, ir Dominikos veidas suliepsnojo, o ponia Čisvik nusišiepė dar plačiau. – Būkite palaiminta, brangioji, nėra ko taip raudonuoti. Juk jūs čia leidžiate medaus mėnesį, dėl Dievo meilės! Miegamasis jums bus paruoštas akies mirksniu. Čisvikas paliks jums koridoriuje žvakides ir palinkėsime labos nakties, daugiau jūsų netrukdysime. Ir rytą nesipainiosime, kol mums nepaskambinsite. Abejoju, ar norėsite keltis su vieversiais.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.

Vestuvių pietūs (pranc.) (čia ir toliau – vert. pastabos).