Sarah Mallory - Sugundymas

– O, kaip tik sukau galvą, ar šiandien ji pasirodys.

– Kas tokia, ponia? – Ričardas tą akimirką nužiūrinėjo gan dailią brunetę, kuri mėtė jo pusėn valiūkiškus žvilgsnius, todėl neatsisuko.

– Filida Tatam. Šiandien dar ir įdukrą atsivedė.

Paveldėtoją. Ričardas išsyk pajuto susidomėjimą. Smarkioji brunetė liko pamiršta, jo akys nukrypo prie durų, kur ant slenksčio sustojusios dvejojo dvi damos. Abidvi madingai apsirengusios, tačiau jo akis patraukė smulkutė blondinė su kreminio muslino suknele ir trumpu vilnoniu švarkeliu. Jos šviesias garbanas dengė šiaudinė skrybėlaitė, kurią prilaikė melsvas šauniai po viena ausimi surištas kaspinas. Tai paryškino širdelės formos veiduką su tiesia nosyte ir didžiules rugiagėlių žydrumo akis. Jos kompanionė buvo kiek aukštesnė ir ne tokia prikaustanti žvilgsnį: su paprasta rožių lapų žalumo pasivaikščiojimams skirta suknele ir priderinta kepuraite ant tvarkingai sušukuotų rudų plaukų. Na, Ričardui ji pasirodė ne tokia graži bent jau tol, kol moteris pamatė ledi Han ir jos veidą akimoju pakeitė plati šypsena. Jam ji priminė apniukusią dieną pro debesis prasiskverbusią saulę.

– O, gerumėlis. Ji mane pastebėjo ir ateina čia.

Ričardas nukando šūksnį.

– Ji ir yra ledi Filida? Ji ne ką vyresnė už savo įdukrą.

– Tatamas vedė ją vos spėjusią baigti mokyklą, – paaiškino jam Sofija. – Gera mergaitė, apie ją niekada nesivilko joks skandalas, nors iš pat pradžių kalbų netrūko, nes seras Evelinas jau buvo kone suvaikėjęs nuo senatvės.

– Ledi Han, – priėjusi našlė gracingai tūptelėjo markizei. – Taip džiaugiuosi jus čia sutikusi – norėjau pristatyti jums savo įdukrą.

Vadinasi, antroji tikrai yra paveldėtoja. Ričardas nužvelgė panelę Eleną Tatam šalta profesionalo akimi. Tikra gražuolė, pradedant auksinėmis garbanomis ir baigiant mažomis kojelėmis, kurios kyšojo iš po siuvinėto muslino suknelės krašto. Daili figūra, balsas gyvas, tačiau nerėžiantis ausies, ir ji pati laikėsi šauniai, pagarbiai pasisveikino su Sofija. Ričardas iškart susigaudė, kad mergina markizei patiks. Dievaži, net jei ji neturėtų nė grašio, kiekvienas dar kojas pavelkantis Bato vyriškis nertųsi iš kailio dėl jos dėmesio!

– … mano brolio vaikaitis Ričardas Arandeilas.

Sofija pristatė jį ledi Filidai. Ričardas atplėšė akis nuo Elenos Tatam, atsainiai nusišypsojo ir paėmė ledi ranką. Jam spustelėjus jos pirštus, moters akys išsiplėtė. Po paraliais, ką tai reiškia? Ričardas numaldė nuostabą – jis juk nepasakė ir nepadarė nieko, kas galėtų ją išgąsdinti. Matyt, bus girdėjusi apie jo reputaciją, galvojo jis bučiuodamas jai ranką ir jusdamas, kaip ji virpa, tačiau susitvardžiusi Filida ramiai su juo pasisveikino ir žingtelėjusi atgal pristatė įdukrą.

Nejau jaunajai našlei pavesta vienai rūpintis šiuo tobulumo įsikūnijimu? Panašu, kad taip, nes dar jam sveikinantis su panele Tatam ledi Filida kaip tik tai ir paaiškino Sofijai:

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.