Jules Bennett - Laikas meilei

Taigi, daugiau jokių seksualių vyrukų, laikančių save pasaulio centru. Visgi tenka pripažinti, jog Jano glėbyje Kesa jautėsi puikiai. Jis buvo toks stiprus, nuo jo dvelkė vyriškumu – ji jautėsi ypač graži ir moteriška.

Po Emilės gimimo Kesa priaugo svorio. Kai Derekas ją paliko, ji pasunkėjo dar keletu kilogramų ir jautėsi tikra storulė. Tačiau Janas ją lengvai sugavo – dėl to tą vyrą užmiršti bus dar sunkiau.

Vis dėlto nedera pasitikėti gundančiu Šeferio žvilgsniu ir raumeningu kūnu. Dabar Kesa privalo padėti seseriai Tesai laimėti prestižines žirgų lenktynes. Jos visą gyvenimą treniravosi kartu ir svajojo apie svarbų prizą, kurį kadaise iškovojo ir jų tėvas. Beringtonų dinastija įeis į istoriją, todėl stengtis verta.

Kai Kesa buvo nėščia, Tesą treniravo tėvas. Šioje šeimoje visi tiesiog pamišę dėl žirgų.

Kai baigiasi vienos lenktynės, tuojau ruošiamasi kitoms ir taip be galo.

Pastaruoju metu Beringtonų žemės virto didele filmavimo aikštele. Holivudo atstovai susidomėjo legendinio Deimono Beringtono gyvenimu ir praeities šlove, todėl nusprendė apie jį susukti filmą.

Kesai patiko tėvo vaidmenį atliekantis Maksas Fordas – ką tik vedęs kino pasaulio gražuolis. Mamą vaidino pietietė žurnalų viršelių puošmena Lilė Bomont. Jiems kartu puikiai sekėsi, todėl Kesa labai laukė galutinio rezultato.

Nors buvo pats lenktynių sezono įkarštis, Kesa ruošėsi netrukus atidaryti jojimo mokyklą neįgaliems vaikams. Susilaukusi dukrelės panoro nuveikti ką nors kilnaus. Ji visada juto silpnybę vaikams. Kažkada manė, jog Derekas – taip pat… Deja, klydo.

Ši mokykla padėtų užmiršti praeities skaudulius. Dabar reikia susiveržti diržą – Kesa nieku gyvu tėvo neprašys pinigų.

– Svajoji?

Kesa apsisuko ir pamatė sparčiai artėjančią seserį. Makdufas elgėsi gana paklusniai – šiek tiek meilės, rūpesčio ir pavyks jį prijaukinti.

– Galbūt, – pripažino Kesa, lėtai vedžiodama žirgą. – Duok man kelias minutes ir galėsime pradėti treniruotę.

Tesa įbruko rankas į džinsų kišenes.

– Verčiau pasakyk, kodėl mano didžioji sesuo šįryt tokia išsiblaškiusi.

Kesa užvertė akis ir kilstelėjo antakius. Ji vedžiojo Makdufą pirmyn, tada atgal ir šis nė karto nebandė priešintis.

Pagaliau nenuorama ristūnas šio to išmoko.

– Kartais stebiuosi, kodėl kai kurie žirgų savininkai tokie žiaurūs, – švelniai kalbėjo Tesa. – O štai tu esi kantri ir švelni. Regis, gyvuliai išsyk pajunta, kad nori jiems padėti.

– Džiaugiuosi, kai galiu būti naudinga, – glostydama Makdufo kaklą atsakė Kesa. – Su juo niekas nedirbo – štai ir viskas.

– Panašu, kad jį skriaudė.

Kesa nuleido repliką negirdomis ir nuvedė Makdufą į arklides. Mintis, jog kažkas jį skriaudė, išsyk sujaudino. Kesa žinojo, kad Makdufą mušė: kai atkeliavo čia, žirgo akys degė įsiūčiu, jis neklausė jokių komandų, maža to, numetė Tesą, kai ši bandė jį išjodinėti. Vis dėlto visi žirgai, patekę į Kesos Berington rankas, pasijunta lyg karalaičiai. Ir visai nesvarbu, ar jie galės dalyvauti lenktynėse ir iškovoti aukščiausius prizus… Taip, čia auginami grynaveisliai lenktyniniai žirgai, tačiau ne visiems lemta išbėgti į trasą. Svarbiausia – besąlygiška meilė gyvūnams. Beringtonų ūkis buvo didžiulis, todėl čia vietos pakako visiems.

Kesa nuo mažų dienų stebėjo tėčio trenerius. Prieš daugelį metų į moteris treneres buvo žiūrima neigiamai, tačiau Deimonas sugebėjo įrodyti, kad jos daug švelnesnės ir ne taip kovingai nusiteikusios. Tai padeda išugdyti geresnio temperamento žirgus.

– Matei tą gražuoliuką filmavimo aikštelėje? – paklausė Tesa ir išsitraukusi šepetį pradėjo šukuoti Makdufą.

Kesa įtariai pažvelgė į seserį.

– Tu juk susižadėjusi, Tesa.

– Bet dar nemirusi, – dideliais mostais braukdama per žirgo kailį mestelėjo ji. – Kiek suprantu, ir tu jį pastebėjai.

Kesa jį ne tik matė, bet ir puolė jam į glėbį, paskendo gundančių akių šviesoje. Janas Šeferis priverstų bet kurią moterį užsimiršti ir pasijausti maža mergaite.

– Pripažink, jis gana patrauklus, – neatlyžo Tesa.

– Taip, – rūšiuodama arklidžių inventorių pripažino Kesa. – Šįryt nukritau nuo kopėčių ir turėjau nedidelį incidentą su ponu Šeferiu.

Tesa apėjo Makdufą, sviedė šepetį į dėžę ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.

– Ak, šitaip. Žinai jo vardą ir paminėjai kažkokį incidentą. Noriu žinoti visas detales.

Kesa prapliupo kvatoti.

– Nieko ypatingo. Kritau nuo kopėčių. Tuo metu kaip tik įėjo Janas ir mane sugavo.

– Vadinasi, jau nebe ponas Šeferis, o tik Janas…

– Jis yra Makso agentas ir mėgsta būti šalia savo klientų. Mes tik susipažinome, – gynėsi Kesa. – Kol jis mane laikė glėbyje, daugiau nieko nenutiko.

– Man patinka ši istorija, – suplojusi delnais šūktelėjo Tesa.

Kesa nusijuokė ir taip pat numetė šepetį.

– Anokia čia istorija. Per skambiai pasakyta.

– Mieloji, po tų nelemtų įvykių niekada neminėjai jokio vyro vardo, – Tesa pakėlė ranką, kai Kesa jau žiojosi gintis. – Kai tari Jano vardą, tavo veidas nušvinta.

– Nieko panašaus, – nesutiko Kesa.

Tesa šyptelėjo.

– Jei nori ginčytis, gerai. Jis tikras saldainiukas, be to, tikiuosi, nepraradai vilties rasti gyvenimo meilę. O gal verta tiesiog atsiduoti trumpalaikio romano džiaugsmams?

Kesa užvertė akis ir paglostė Makdufą.

– Jei tau meilės reikaluose sekasi, tai dar nereiškia, jog man nutiks tas pats. Jau bandžiau, neišėjo. Neturiu laiko romantiškiems santykiams: juk treniruoju tave ir privalau rūpintis Emile.

– Laiko rasti galima visada. Gal tai nebus meilė, tik kelios malonios akimirkos. Tau reikia paišdykauti su tuo saldainiuku, – valiūkiškai dėstė Tesa. – Ar ne tu privertei mane kelioms dienoms išvykti į kalnus? Dabar metas pailsėti tau.

Kesa susivienijo su Tesos vaikinu prodiuseriu Grantu Karteriu, kad ši padarytų nedidelę pertrauką. Grantas troško, kad Tesa pailsėtų nuo treniruočių ir įtempto tvarkaraščio. Kesa maloniai sutiko padėti, nes matė, jog seseriai reikia poilsio.

Tesa jau rado savo svajonių vyrą , o štai Kesa abejojo, ar jai lemta dar kartą įsimylėti. Ji troško, kad tas vyras mylėtų ją, jos dukrelę ir arklius, suteiktų stabilumą ir priverstų jaustis geidžiamai. Reikalavimų sąrašas gana ilgas.

– Nenoriu veltis į trumpalaikius romanus, – atkirto Kesa, nors jau spėjo įsivaizduoti aistringą nuotykį su Janu.

Tesa kilstelėjo antakius.

– Galbūt tai priklausys ne tik nuo tavęs.

– Aš tiesiog susipažinau su vyru. Esu tikra, kad jis čia nebegrįš, todėl nėra jokių galimybių. Atleisk, kad susprogdinau šį muilo burbulą.

– Galėtum aprodyti Janui mūsų žemes, – čiupdama gūnią ir balną pasiūlė Tesa.

Kesa atsiduso ir uždarė Makdufo gardą.

– Nenoriu. Tegu tai padaro Maksas.

– Jis bus užsiėmęs – netrukus prasidės scenos prie tvenkinio filmavimas. Tai bus nepakartojama.

Kesa nusišypsojo ir pritariamai linktelėjo. Jai patiko stebėti aktorius, įsijaučiančius į savo vaidmenis, patiko tėčio reakcijos – juk šis filmas atkuria svarbiausias jo gyvenimo akimirkas. Šiandien Maksas pasipirš Lilei – Kesa negali to praleisti. Privalo išvysti, kaip tėtis pasiūlė mamai tekėti.

– Užtikrinu, jog treniruotę baigsime laiku, – patikino seserį Kesa. – Dar ir todėl negalėsiu aprodyti Janui mūsų žemių.

– Kaip gaila.