Trish Wylie - Aukštakulnių suviliotas

Ir tai jai nepatiko .

– Prisipažink, tau to trūko.

Pakėlusi akis mergina dėbtelėjo į lubas ir giliai įkvėpė:

– Ne, negalėčiau patvirtinti.

– Kas dar, be manęs, pasiųstų tave ten, kur tau reikia?

– Kalbi taip, tarsi gerai mane pažinotum ir suprastumei, ko man reikia. – Ji papurtė galvą. – Tu visai manęs nepažįsti, Danieli. Bijai pažinti.

– Tikrai? – ramiai paklausė jis.

– Taip, tikrai, nes jei pažintumei, paaiškėtų, kad klydai, o mes abu žinome, kaip nemėgsti prisipažinti klydęs. – Ji apsižvalgė koridoriuje lyg ieškodama galinčių nugirsti ausų ir tyliai pridūrė: – O blogiausia, kad galiu tau patikti . O šito negali būti, ar ne?

Džo žiūrėjo į jo per daug mėlynas akis svarstydama, ar jis beprisimena, kaip tas karas tarp jųdviejų prasidėjo. Pagalvojusi suprato, kad pati nebežino. O kas supriešino Danielį su kitais šeimos nariais?

Visi pasiekia tašką, kai bando susitvarkyti gyvenimą. Ji susitaikė su daugeliu dalykų, kurių negalėjo pakeisti. Danielis – vienintelis žmogus, šalia kurio ji elgdavosi ne kaip suaugusi, ir mergina susimąstė kodėl. Turbūt ne jam vienam reikia gero nakties miego.

Džo pati nustebo apimta akimirkos silpnumo.

– Pasakyk tai sau prieš užmigdamas.

– Miegu puikiai, – atkirto jis. – Gali dėl manęs nesirūpinti.

– Aš ir nesirūpinu…

– Tiesiog padaryk abiem paslaugą – nelandžiok į mano reikalus. Jei kišiesi, galiu ir aš kaišioti nosį į tavuosius.

– Neturiu ko slėpti, – pamelavo ji. – O tu?

– Nespausk manęs, mažute.

Jai pavyko prikąsti liežuvį neleptelėjus arba ką ? Bet ne tik dėl to, kad norėjo elgtis kaip suaugusi. Buvo dar kažkas, Džo tai jautė . Ne tik atšalo jo žvilgsnis, bet ir pečiai įsitempė, balsas tapo grėsmingas. Kas tai?

Tarsi perskaitęs klausimą akyse Danielis susiraukė ir nusisuko. Įsitempė žandikaulių raumenys: ko gero, sukando dantis. Bet net jei būtų turėjusi teisę paklausti, kas nutiko, nespėjo – jis nelaukęs dingo. O Džo liko spoksoti į duris. Tik sumirksėjo ir papurtė galvą.

Puiku, pirmoji diena praėjo puikiai.

Kaip sulaukti antrosios?

Ar tik taip atrodo, ar kava tikrai gardesnė, kai putose nupieštos širdelės? Juokinga – smulkmenos gali pakeisti savijautą.

Džorja Doson turi krūtis. Jis – vyras, o ji – moteris, tad tam tikra smegenų dalimi Danielis visada tai žinojo. Laimė, praeityje kauburėliai niekada neprisispaudė jam prie krūtinės taip, kad nebegalėtų nepaisyti.

Geriau būtų nesužinojęs.

Sprendžiant iš to, kaip tų krūtų speneliai pūpsojo po glotniai prigludusia palaidine, kol mergina nepaslėpė jų po sunertomis rankomis, geismo pliūpsnis buvo abipusis. Džo turėtų džiaugtis, kad jis kilnus. Jei suprastų, kad Danielis susidomėjo ne mažiau nei ji, turėtų rankose dar vieną ginklą. O jei merginai užtektų kvailumo juo pasinaudoti, Danieliui nieko kito neliktų, tik pasitelkus sunkiąją artileriją kilti į ataką ir priversti ją kapituliuoti. Kalbant kariniais terminais, tai reikštų ištraukti žiedą iš granatos, kurios negali numesti saugiu atstumu.

Antra: ji geriausia sesers draugė .

Į tokį minų lauką nežengtų nė vienas ilgalaikių planų neturintis vaikinas, net jei mergina vilkėtų vien nėriniuotus apatinius ir avėtų batelius, kurie, jo nuomone, tiktų ir lovoje. Net jei aplink stulpą pašoktų, jis vis tiek atsispirtų norui pabučiuoti.

Pasakyk tai sau prieš miegą.

Galvoje aidu nuskambėję Džo žodžiai priminė neištartą klausimą, sužibusį akyse, ir vyras stipriau paspaudė baigdamas bėgti penkias mylias. Ji įžūli, bet tikrai negali žinoti, kad jis nemiega. Arba kad bloga atsibusti išpiltam šalto prakaito nuo klyksmo paskaudusia gerkle. Tai turi baigtis, kol vėl neiškrėtė kokios kvailystės darbe arba neteko ieškotis kito buto. Jis tikrai ras būdą.

Tik spręsti nesklandumus galvojant apie Džorjos Doson krūtis – ne geriausia išeitis.

Sulėtinęs tempą Danielis pradėjo žingsniuoti, įsispraudė į pilną kavinę ir nusitempė sportinio kostiumo gobtuvą. Užsisakęs dairėsi laukdamas, kol atneš, akys užkliuvo už moters, kuri viena sėdėjo prie lango. Kaip tik to ir reikia: kitos moters .

Svarstydamas, ar čia tik ne fetišas, nužiūrinėjo ją nuo kojų – solidūs juodi aukštakulniai atvirais pirštais – ir tik tada pakilo elegantiškai sukryžiuotomis po stalu kojomis iki sijonėlio, prigludusio lyg antra oda.

Graži. Žvilgsniu kopdamas aukštyn merginai krustelėjus kėdėje, tarp baltos šiugždančios palaidinės atlapų pastebėjo putlias krūtis – tikrą dovaną. Tada akys stabtelėjo prie juodų garbanų ant pečių, jos buvo sukeltos, bet prašėsi paleidžiamos, kad mergina galėtų papurtyti palaidus plaukus. Mažučiai stačiakampio formos skaitymo akiniai papildė fantastišką paveikslą.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.