Pietaris Vincas - Keidošių Onutė

Buvo pabaiga gegužės mėnesio. Sodelyje ponios ant bažnytinės ulyčios (gaso) sėdėjo Onutė ir pati ponia ir dirbdamos šnekučiavosi. Onutė dabar jau paaugusi mergaitė laukė tėvų atvažiuojant jos parsivežti namo. Tiesa, ji labai pamėgo ponią, pas kurią porą metų praleido ir kuri dėl jos nemažai gero padarė, bet nenorėdama tėvo pinigų bereikalingai laidyti, ryžosi grįžti atgal suvis namo.

Ką galėjo pramokti, pramoko. Ir ponia pati jai tai beveik parodė.

– O to, Onute, dabar tu nuo manęs nieko daugiaus jau negali pasinaudoti. Apsiėjimo gražaus jau tu pramokai. Jeigu tau dabar atseitų ir į salioną 58 58 salionas – būrelis žmonių nuolat susirenkančių privačiuose namuose ir svarstančių politikos, meno, literatūros klausimus. [przypis edytorski] patikti, tu ir ten sarmatos man nepadarytum nei savo kalba nei apsiėjimu. O ką apie siuvimą ar virimą, reikalingus naminius darbus, tai tokios kaip tu dabar reikia paieškoti.

Butu viskas gerai – viena ne, jog aš pripratau prie tavęs labai ir bus nelengva apseiti, kol atprasiu.

Ant šito atsiduso ir Onutė ir pratarė:

– Guodotina 59 59 guodotina – brangioji. [przypis edytorski] ponia! Ir man nelengva bus nuo jūsų skirtis, bet mano toks padėjimas, jog neturiu savo valios ir ištekliaus tokio, kaip aš norėčiau. Pas jus pripratau aš prie šviesesnio gyvenimo – ir kaime gali būt, jog dabar bus man sunku, bet ką padaryti.

– Tiesa, vaikeli! Nubrauk savo ašaras ir atsiduoki ant Dievo valios! Aš pati žinau, jog nelengva iš geresnio padėjimo patektis į sunkų. Bet visur randi ne šiokią tai tokią paguodą. Aš savo sunkiame, tartum be jokios prašvaistos tamsiame padėjime, radau vienog nusiraminimą dėl savęs pramokydama savo gimines ir tave apsiėjimo ir darbų, man žinomp. Ta, vaikeli, grįši į kaimą, mokyki kitus kaimynus mylėti savo tėvynę Lenkus 60 60 tėvynę Lenkus – čia: tėvynę Lenkiją. [przypis edytorski] !

– Poniute! – išlėto pratarė ant šito Onutė – aš esu lietuvininkė ir man jeigu reikėtų mokyti tėvynę mylėti, tai aš turėčiau mokyti Lietuvą mylėti, o ne Lenkus.

– Ot, jau ir matytis Vincų Vinco jtekmė 61 61 įtekmė – įtaka. [przypis edytorski] – užpakalyje jų atsiliepė netikėtai vyriškas balsas Škeredelnikučio, neseniai sugrįžusio iš universiteto ant vakacijų.

– O, kaip ponas mus nugąsdinai – atsiliepė ponia – taip vagčia prie mūsų priėjęs!… Argi jums ne sarmata? – O ko man sarmatytis? Aš norėjau paklausyti, apie ką jūs čionai kalbatės, apie kokius kavalierius?

– Tai da negražiau iš jūsų pusės ir atleiskite man, jeigu aš jums tai sakau, nežiūrint ant visos mano guodonės, kurią turiu dėl jūsų, kaipo lenko – tautiečio gero. Vagčia klausytis yra tai vienas iš darbų negražių, teršiančių garbę, o vagčia klausytis kalbos moterų yra tai da piktesnis dalykas.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.

grūšia (brus.) – kriaušės medis. [przypis edytorski]

pati – žmona. [przypis edytorski]

tošis – viršutinis beržo žievės sluoksnis. [przypis edytorski]

bruslotas – liemenė. [przypis edytorski]

mislis (brus.) – mintis. [przypis edytorski]

patėmijęs – pastebėjęs. [przypis edytorski]

cibukas (brus.) – kandiklis. [przypis edytorski]

atsikrunkšti – atsikosėti. [przypis edytorski]

dūšia (lenk.) – siela. [przypis edytorski]

nedėlia (brus.) – sekmadienis. [przypis edytorski]

rėdyba – administracija, valdyba. [przypis edytorski]

brudas (brus.) – čia: niekam tikęs. [przypis edytorski]

apsieiti (lenk.) – pasielgti. [przypis edytorski]

kolaik – kol, kolei. [przypis edytorski]

gluotna – lygi, daili. [przypis edytorski]

Maskolija – Maskva, bet turima omenyje – Rusija. [przypis edytorski]

akacijos (lenk.) – atostogos. [przypis edytorski]

parėdas – apdaras, apsirengimas. [przypis edytorski]

ruimas – tuščia vieta. [przypis edytorski]

mokslinyčia – mokykla. [przypis edytorski]

pasinovyti (lenk.) – pažaisti. [przypis edytorski]

tankiai – dažnai. [przypis edytorski]

susipyksiva – sen. forma nuo susipyksime. [przypis edytorski]

susietas (brus.) – kaimynas. [przypis edytorski]

kvatera – butas. [przypis edytorski]

diktas (vok.) – tvirtas, stiprus. [przypis edytorski]

įžodis – įtarimas, apkalba. [przypis edytorski]

hypoteza (lenk.) – hipotezė, prielaida. [przypis edytorski]

vėkos – jėgos. [przypis edytorski]

ulyčių (sl.) – gatvė. [przypis edytorski]

guodojamas – gerbiamas. [przypis edytorski]

priestolis – apsistojimo vieta. [przypis edytorski]

dasižinoti – pasidomėti, sužinoti. [przypis edytorski]

išguldyti (sl.) – paaiškinti. [przypis edytorski]

dabojasi – patinka. [przypis edytorski]

krasė – krėslas, kėdė. [przypis edytorski]

abelnas (brus.) – visuotinis. [przypis edytorski]

nesiganėdinti – nepasitenkinti. [przypis edytorski]

plianas (lenk.) – planas. [przypis edytorski]

guzikas (lenk.) – saga. [przypis edytorski]

triūsas – kasdieniai darbai. [przypis edytorski]