Vincas Kudirka - Žvirbliai

Ant kluono stogo šnekasi dabar žvirbliai turbūt apie tai, kas ką turi vest, kaip ir kur kraut lizdą. Nuolat matai užvydėjimą, peštynes, meilės nesutikimus. Meilės jausmo apimtos poros jau atsiskyrė nuo kuopos ir toli nuo triukšmo šio svieto išpažįsta sau meilę. Ir paukštis, ir žmogus tai atlieka su ypatingai sulepintu balsu, kas jau aiškiai parodo suvaikėjimą: meilė permaino suaugusi žmogų į tik ką nutrauktą kūdikį. Tai žinoma, kitaip nepadarytum nė paikystės. Ne vienas pasakė savo numylėtai tokius niekus, kad jų nepasakytų nė geriausiems draugams, bijodamas išjuokimo. Kalba tada sušvelninta, vaikiška, o kiekvienas žodis tai melas. „Balandėle mano – sako jaunikaitis savajai – rūtele, lelijėle!” ir t.t. O nerasdamas jau žodžių tarp gyvuolių ir augalų, kreipiasi prie pasaulės šaukdamas: „Saulele tu mano skaisti! Žvaigždele gražioji!” Nė to ne gana, tai gi meilužė tampa „skaisčia dievaite, angelu, pavasariu” ir t.t. Tikro ir netikro svieto nepakanka įsimylėjusiam, kuris, tikrai kalbant, per tai nieko nepasako. Graži ir turtinga meilės kalba, bet nėra joje nė vieno žodžio, ką nors reiškiančio!

Seniai, rimčiausi net žvirbliai meilės laiku cypia visai kaip jų vaikai lizde. „Čir, čir?” – girdėt klausimas. – „Čili, čili!” – atsakymas. Girdėt tai visuose gluosniuose, ant tvorų, stogų, sienų. Negalima to kitaip išreikšt žmonių kalboje, kaip tik šitaip: „Myliu tave labiau už gyvastį, taigi turiu viltį, kad ir tu mane myli”. Tai pirmas pasiūlymas.

„Ar galima įsimylėti tą, kurią tik ką pažinai?” – „Kad tau parodyt, galiu tuojau atimt sau gyvastj!” – „O, meldžiamas, neniekink taip gyvasties!” – „Prisiekiu tau, mieliausia! Pasibučiuokiva!” – Tai antras pasiūlymas.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.

pakluonis – vieta po kluono stogu iš oro pusės. [przypis edytorski]

patėmytinas – atkreipiantis į save dėmesį. [przypis edytorski]

tunėti – tirštėti, tumėti. [przypis edytorski]

išrodyti – čia: atrodyti. [przypis edytorski]

dabinantis – puošiantis. [przypis edytorski]

svietas (sl.) – pasaulis. [przypis edytorski]

uoksas – išpuvusi skylė medyje, drevė, šova. [przypis edytorski]

sopanti – skaudanti. [przypis edytorski]

diktas (vok.) – stambus, didelis. [przypis edytorski]

žlėbčioti – iš lėto ėsti; čepsėti. [przypis edytorski]

peteliškė – atalanta. [przypis autorski]

gnūsas (brus.) – smulkus gyvis, vabzdžiai. [przypis edytorski]

suskaityt – čia: suskaičiuoti. [przypis edytorski]

drugys – maliarija, drebulys. [przypis edytorski]

pridaržė – aptverta vieta prie tvarto. [przypis edytorski]

kilimas – čia: kilmė. [przypis edytorski]

pažvilgis – dab.: požiūris. [przypis edytorski]

vaitas (lenk.) – perk. vadas. [przypis edytorski]

žiurstas (vok.) – prijuostė, prikyštė. [przypis edytorski]

pliovoti – spjaudyti. [przypis edytorski]

nuobradas – įkyrus žmogus, akiplėša. [przypis edytorski]

pragaištų – menkų, niekam tykusių. [przypis edytorski]

zalabas – lovio pavidalo ėdžios gyvuliams šerti. [przypis edytorski]

pagramdai – kas išgrandoma iš indo. [przypis edytorski]

prūdas (brus.) – tvenkinys. [przypis edytorski]

užtėmyti – pastebėti. [przypis edytorski]

laidokas (lenk.) – nenaudėlis. [przypis edytorski]

nedėlia (lenk.) – sekmadienis. [przypis edytorski]

geradėjystė – geras darbas, geradarystė. [przypis edytorski]

aeriae primum volucres te, diva, tuumque significant initum perculsae corda tua vi – iš lot.: Pirmiausiai dangaus lakūnai skelbia, deive, tavo atėjimą, sujudinusios širdis. [przypis edytorski]